Jei nebūtų ugniagesių gelbėtojų...

       Makniūnų pagrindinė mokykla, Alytaus rajonas
        Almantas Grigas, 5 kl., mokyt. Gėlytė Kavolynienė

        Jeigu nebūtų ugniagesių gelbėtojų, tai būtų ne pyragai. Labai labai gerai, kad jie yra. Dabar galime saugiau gyventi, žinodami, kad reikalui esant jie mums padės.
    Gaisrininkai gelbsti žmones, namus, žvėrelius, vabzdžių veisimosi vietas, saugo pievas, lankas, miškus bei jų gyventojus: stirnas, elnius, briedžius, šernus ir jų vaikus. Jeigu niekas nestabdytų liepsnos, tai viskas sudegtų: miškai, gyvulėliai, paukščiai, jų sudėti kiaušiniai... Tada pradingtų paukščių rūšys, rytais nesigirdėtų jų čiulbesio, būtų liūdna ir neramu.
     Pradėjus degti namams, sudegtų ir žmonės, gyvenantys juose. Nors kartais ir dabar pasitaiko tokių atvejų, kai būna žūčių, bet kalti dėl to ne ugniagesiai gelbėtojai, o patys gyventojai. Dažniausiai jie neatsargiai elgiasi su ugnimi – pavyzdžiui rūko lovoje ir užmiega, ypač būdami neblaivūs. O jei tai naktis? O jei gyveni vienas kokiame nors vienkiemyje? Tada pagalbos jau nebėra iš kur sulaukti.
     Šiandien mes turime gaisrininkus, ir mano tėtė dirba Makniūnų priešgaisriniame punkte. Jis man daug pasakoja apie savo darbo kasdienybę. Galiu pasakyti, kad ši profesija yra labai garbinga. Nors jo darbas gerokai nesaugus (juk gali pats sudegti gesindamas gaisrus), bet aš didžiuojuosi savo tėčiu ir ateity pats norėčiau sekti jo pėdomis, tai yra būti ugniagesiu gelbėtoju.