LIETUVA BE POLICIJOS

Gintarė Virbalaitė Salomėjos Neries gimnazija 9kl.

Sveiki, mano vardas Feliksas. Esu benamis miestelio katinas. Aš dar pakankamai jaunas, bet jau puikiai išmanau gyvenimo gatvėje taisykles. Vienas iš mėgstamiausių mano užsiėmimų – stebėti žmones. Jūs neįsivaizduojate, kokie esate įdomūs, gaila, kad kartais priimate tokius keistus sprendimus. Kaip antai man pelės( taip ,taip pelės) pasakė, kad žadate priimti tokį nutarimą, kad Lietuvoje būtų panaikinta policija!

Ne tik aš, bet ir kiti katinai į šią žinią sureagavo labai audringai, tiesą pasakius, man net kailiukas pasišiaušė! Čia tai bent, pagalvojau... Jau įsivaizdavau kas dėsis miesto gatvėse vakarais, o gal net dieną, kuomet net aš , būdamas katinu , bijosiu iškiršti nosį laukan. Tiesa, man tokio pavojaus, koks grėstų žmonėms, nebūtų. O va jiems, tai nepasisektų...
Murkis labai nusiminė, kai sužinojo, kad dabar, kai nebebus policijos, niekas nebesuras jo šeimininko automobilio... Oi, kaip mes tą mašiną mėgdavom! Mūsų rekordas penki katinai ant dar šilto jos kapoto. Geri būdavo laikai... Na jei jau užsiminiau apie automobilius, tai kas tuomet dėsis keliuose?.. Karas keliuose bus jau per švelnus šūkis, tai situacijai nupasakoti...
Pūkis net pradėjo miaukti iš liūdesio. Jam buvo labai gaila savo šeimininko, kuris dirbo policijoje. Šis katinas papasakodavo daug istorijų, kurias išgrisdavo namuose. Pūkio pasakojimai mums net atstodavo televizorių! Iš jų mes sužinodavom apie miestelio muštynes, labiausiai triukšmaujančius gyventojus, kurie naktimis klauso muzikos visu garsu. Žinojome visus smurtaujančiu miestelio vyrus, pas kuriuos policininkai lankydavosi itin dažnai.
Lietuviai tikri bepročiai, pamaniau. Juk jei atsisakys policijos, tai patys pasidarys sau galą! Todėl nuleidęs uodegą tipenau pas Sargį. Vyriausią, protingiausią ir, žinoma, draugiškiausią šunį miestelyje. Jis išgirdęs mano pasakojimą taip pradėjo juoktis, kad man pasidarė truputėli gėda. Sargis sakė, kad tai visiška nesąmonė ir paprasčiausi paistalai, juk šalis be policijos – ne šalis. Juk būtų per didelė rizika.
Aš, susigėdęs ir nusiraminęs, nubėgau pranešti džiugią žinią kitiems. Perpasakojau viską apie ką mes šnekėjom su Sargiu, jie visi taip apsidžiaugė! Šalyje ir toliau išliks tvarka, nebus jokio chaoso , kuris įsivyrautų panaikinus policija.
Mūsų visa gvardija katinų nusprendėme atkeršyti toms nenaudelės pelėms, bet pamatėme keliu pravažiuojantį policijos automobilį. Nusprendėme, kad kerštas nėra išeitis, o ir jei ne tas pelių pokštas, tikriausiai ir nebūtumę įvertinę to sunkaus policininkų darbo visų labui. Gaila, kad ne visi žmonės tai supranta.