VRSPS.LT

Susirinkę ugniagesiai išvardijo daugybę pavyzdžių, kuo jie yra naudingi. Nestatutinių ungiagesių komandos paprastai būna arčiausiai atokių gaisrų vietų. Jie į nelaimę atvyksta 15 mninučių anksčiau nei statutiniai ugniagesiai.

„Mūsų darbas sustabdyti ugnies plitimą, kol atvyks rimtos pajėgos. Tai panašu į pirmąją pagalbą. Jei ne mes, Bazilionuose jau nebūtų parduotuvės. Ne vieną automobilį spėjome užgesinti“, - vienas per kitą pasakojo ugniagesiai.

Nuo balandžio 1 dienos norima sutrumpinti darbo laiką. Liepiama pasirašyti, kad jie savo noru sutinka, trumpinti mėnesinį darbo laiką 48-iomis valandomis. Jie neuždirbs ir minimumo.

Reikia vieno šeimininko

Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Pocius teigia, jog viskas lengvai išsispręstų, jei ugniagesiai turėtų vieną šeimininką. Dabar nestutiniai priklauso savivaldybėms ir kenčia nepriteklių. Statutiniai tiesiogiai priklauso ugniagesių departamentui.

Juozas Vaičiulevičius, profesinės sąjungos teisininkas, Seimo nariams Rimai Baškienei ir Valerijui Simulikui pranešė, kad visų ugniagesių komandų atlyginimams trūksta vos 30 tūkstančių litų metams.

„Taupo ne ten kur reikia“, - reiškė nepasitenkinimą ugniagesių pusėn stojęs V. Simulik. Jis įsitikinęs, kad savivaldybės darbuotojų kelionė į Moldovą kainavo brangiau.

R. Baškienė ilgai žiūrėjo į popierinius valdininkų atsakymus ir pritarė ugniagesių nuomonei – ugniagesiams reikia vieno šeimininko: „Valstybė turi rezervą, skirta nukentėjusiems nuo gaisrų. Ar nebūtų geriau jį skirti ugniagesiams?“

Algimantas Gaubas, Šiaulių rajono savivaldybės meras teigė kad šiais metais gavo 789 tūkstančius litų. Tai mažiau nei pernai, todėl tenka taupyti net iš ugniagesių darbo užmokesčio.

Ugniagesiams pavyko bent porai mėnesių išsireikalauti, kad nebūtų trumpinamas darbo laikas. Tačiau, kaip ateityje vyriausybė spręs kaimo ugniagesių problemas, lieka neatsakytas klausimas.

Vokiškasis pavyzdys - tolima ateitis

Šalyje veikia 51 priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos punktas, tiesiogiai pavaldus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Šie punktai dažnai vadinami sukarintomis ugniagesių komandomis. Dar 276 punktai priklauso savivaldybėms. Juose dirba civiliai asmenys, kurių reikalavimus galima vadinti sukarintais.

Mažesniuose Vokietijos miesteliuose veikia kitokia sistema, tačiau Lietuvai iki jos toloka. Nupirkta naujausia technika, bet etatinių ugniagesių ten nėra. Savanoriai pakviečiami tik gaisro atveju. Valstybė tiems žmonėms sumoka, atlygina žalą įmonėms, iš kurių jie išbėga gesinti gaisro.

Vokietija turi senas savanorystės tradicijas. Būti savanoriu - didžiulė garbė. Ten dažnai miesto meras yra ir savanorių ugniagesių vadas. Lietuvoje pirmieji žingsniai jau padaryti - savanorystė įteisinta. Deja, Vokietijoje ar Švedijoje savanoriškoji ugniagesių sistema veikia vis prasčiau - žmonės dirba už 200 kilometrų nuo savo namų. Darbdaviai vis dažniau rodo nepasitenkinimą, kai staiga vidury darbo dienos pavaldinys išlekia gesinti gaisro.

Prieštvaninė technika

Savivaldybėms pavaldžių ugniagesių komandų turimos ratuotos technikos „amžiaus“ vidurkis – apie 30 metų. Daugiausia tai sovietinis palikimas arba labdara iš kitų Europos šalių.

Pavyzdžiui, Meškuičių (Šiaulių rajonas) miestelio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi vieną automobilį - 1976 metų ZIL 131. Ugniagesys vairuotojas Vaidutis Leitmanas tikina, kad mašina dar sukasi: „Paremontuojame ir toliau važiuojame. Anksčiau net variklį patys perrinkinėjome. Dabar patys padangas montuojame, klijuojame. Tiesa, ir padangos dar originalios.“

Bėda ta, kad tokio senumo automobiliais jau negalima pasitikėti - sulūš pakeliui į gaisrą, nė nespėjęs nuvažiuoti. Šis ZIL šimtui kilometrų sudegina apie 45 litrus benzino.

Nuspaudus akceleratorių iki dugno ZIL galėtų pasiekti 90 kilometrų per valandą greitį, tačiau vyrai „senuko“ taip nevaiko. Į įrangos arsenalą įeina ir kopėčios, kuriomis galima pasiekti trečią namo aukštą.

Skaudžiausia tai, kad ugniagesiais, socialinių tyrimų duomenimis, visuomenė pasitiki labiausiai. Mažiausiai pasitikima valdžia ir partijomis.

2010-03-15

etaplius.lt

Komentarai (0)

Rašyti komentarą