Pareigūnai pasmerkti tapti pavojingų virusų platintojais

Vyriausybei karštigiškai ieškant būdų gelbėti Sodros biudžetą,

Teisingumo ministerija kažkodėl nusitaikė į pareigūnų laikinojo nedarbingumo pašalpas, kurios su Sodros biudžetu neturi nieko bendro. Pareigūnai, susidūrę su grėsme prarasti dar trečdalį savo pajamų, bus priversti patruliuoti net sirgdami.

„Statutiniams vidaus reikalų sistemos pareigūnams ligos ir motinystės išmokos, skirtingai nei kitiems Lietuvos gyventojams, yra mokamos ne iš Sodros, o iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) biudžeto, iš darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, kurie yra padalijami tarp apkričių komisariatų.

Teisingumo ministerija siekia pakeisti LR Vidaus tarnybos statutą, kad pareigūnams išmokos ligos atveju būtų mažinamos. Tai yra, 2 pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas būtų mokama iki 80 procentų vidutinio darbo užmokesčio, nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) - 40 procentų, o nuo aštuntosios - vėl 80 procentų“, - piktinosi Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sajungos (VRSRPS) pirmininkė Loreta Soščekienė.

Tokiu atveju per 5 ligos dienas pareigūnas praras 60 procentų pajamų, o per kitas ligos dienas – 20 procentų. Įvertinus tai, kad vidutinė VRM pareigūnų sergamumo trukmė yra 15 dienų, laikino nedarbingumo atveju pareigūnas praras trečdalį įprastų pajamų.

„Mūsų pareigūnai pasmerkti dirbti sirgdami ūmiu viršutinių kvėpavimų takų uždegimu, ūmiomis virusinėmis infekcijomis, tarp jų ir vadinamuoju kiaulių gripu, bei kitais atvejais, kai dar galės paeiti. Viešąją tvarką jie palaikys būdami įvairių virusų nešiotojais ir platintojais, nes kitaip negalės išlaikyti savo šeimų. Vienintelė viltis gauti 100 procentų vidutinio darbo užmokesčio nedarbingumo pašalpą – būti sužeistam vykdant savo pareigas“, - negailestingą pareigūnų realybę apibūdino Loreta Soščekienė.

Vidaus reikalų ministerija, pasak pareigūnų interesams atstovaujančios profesinės sąjungos vadovės, lėšų stygiaus klausimą sprendžia savarankiškai, o Teisingumo ministerija, dangstydamasi deklaruojamu socialiniu teisingumu, imasi neteisėtų ir įžeidžiančių veiksmų.

„Jeigu pareigūnė, įvertinus jos darbo sfecifiką, ryžtasi išnešioti ir gimdyti kūdikį, tai dabar jai reikės saugotis ne tik nusikaltėlių, bet ir teisingumo ministro, kad šis neatimtų Konstitucijoje įtvirtintų socialinių garantijų“, - žmogiško pasipiktinimo neslėpė profesinei sąjungai vadovaujanti buvusi tyrėja L oreta Soščekienė.

Pareigūnų laikinojo nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos trukmę, pareigūnių nėštumo ir gimdymo atostogų trukmę, tėvystės atostogų trukmę, apmokėjimo sąlygas reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas.

„Kitoks teisinis reguliavimas pažeistų statutinių pareigūnų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius į pačios valstybės nustatytas socialines garantijas dėl pareigūnų tarnybos ypatumų - neįprastų darbo sąlygų, ilgesnio nei nustatytas darbo laikas, darbo poilsio ir švenčių dienomis, darbo padidinto pavojaus, rizikos sąlygomis, įtampos ir kitų tarnybos ypatumų, kurie ne atsitiktinai yra ir turėtų būti kompensuojami socialinėmis garantijomis, kaip numato aukščiausias šalies įstatymas“, - kalbėjo Loreta Soščekienė.

Teisės aktais preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, kurios numatytos įstatymų leidėjo.

„Pareigūnai vykdo tarnybą padidinto pavojaus gyvybei ir sveikatai sąlygomis. Nepertraukiama tarnyba 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę reiškia, kad dieną ir naktį, lyjant ir smingant, darganotą dieną ar per speigą pasienietis turės budėti ir fiziškai saugoti Lietuvos Respublikos sieną, policijos patrulis privalės reaguoti į iškvietimus, tyrėjas ir kriminalistas - nuodugniai apžiūrėti įvykio vietą, nepaisydamas šalčio, lietaus ir pan.

Natūralu, kad dirbant tokiomis sąlygomis, kaitaliojant pamainas (dirbant dieną, po to naktį) yra neišvengiamai silpninamas imunitetas, o peršalimo ligos tampa nuolatiniu palydovu. Stresas ir nuolatinė įtampa (pareigūnas privalo būti visada pasirengęs adekvačiai įvertinti aplinkybes ir reaguoti į jas) taip pat daro neigiamą poveikį organizmui. Peršalus gal nesudėtinga dirbti biure, tačiau vykdyti tarnybą lauko sąlygomis, patiriant fizinį krūvį ir emocinę įtampą (pvz. vejantis įtariamąjį), bei nuolat keičiantis temperatūroms (būnant šiltame automobilyje, o po to lauke ir atvirkščiai) labai greitai galima išprovokuoti komplikuotus susirgimus, kurie gali padaryti neatitaisomą žalą sveikatai ar netgi gyvybei. Jau nekalbu apie galimybę kokybiškai atlikti savo funkcijas, pvz. sulaikyti įtariamąjį“, - pasityčiojimu iš pareigūnų piktinosi ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vladas Sanda.

Dažniausios policijos pereigūnų laikinojo nedarbingumo priežastys (1 iš 3) – kvėpavimo takų ligos, tarp jų - ūmios infekcijos ir gripas. 2008 metais dėl ligos laikinai nedirbo 8 iš 10 policijos pereigūnų, vidutinė ligos trukmė - 15,4 dienos (Policijos departamento prie VRM inf.). Medicininė ekspertizė dėl sveikatos sutrikdymo vykdant tarnybines pareigas 2008 metais buvo atlikta 103 vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, iš jų 71 buvo Policijos departamento darbuotojas (šaltinis – VRM).

Šią problemą profesinės sąjungos raštu išdėstė LR Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Seimo pirmininkės pavedimu 2009 m. lapkričio 17 d., antradienį, 14.00 val. profesinių sąjungų atstovams paskirtas susitikimas su Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais bei Seimo pirmininko vyresniuoju patarėju Egidijum Rumbučiu.