Suomijos policijos komisaras M.Paatero: „Lietuvoje policijos reforma vyksta per lėtai“

Vilniuje viešintis Suomijos nacionalinės policijos komisaras Mikko Paatero atrado nemažai panašumų tarp Lietuvos ir Suomijos policijos sistemų. Tačiau jį nustebino tai, kad Lietuvoje pradėtai policijos reformai prireiks penkerių metų. Suomiams naujai sistemai įdiegti pakaks trejų metų.

M.Paatero kartu su Lietuvos policijos generaliniu komisaru Vizgirdu Telyčėnu aptarė abiejose šalyse vykstančias policijos reformas, jų tikslus ir priemones.

Suomijoje reforma buvo pradėta įgyvendinti 2007 metais. Pirma reorganizacijos fazė apėmė administraciją vietiniame lygyje ir iki 2009 m. policijos rajonų buvo sumažinta nuo 90 iki 24.

Antroji fazė apima struktūrinę Policijos departamento, provincijų policijos padalinių ir nacionalinių policijos padalinių reorganizaciją. Planuojama, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. Suomijos Policijos departamentas taps atskiru VRM padaliniu - Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.

Lietuvoje reforma užtruks

V.Telyčėnas prisipažino, kad Lietuvoje pernai spalį prasidėjusias policijos sistemos permainas stabdo krizė, todėl dalį reformos reikės atidėti vėlesniam laikui. Iki 2011 metų visų numatytų permainų greičiausiai nepavyks įgyvendinti.

Lietuvoje policijos sistemos reforma siekiama sukurti policijos personalo motyvavimo infrastruktūrą, plėtoti policijos veiklos kokybės vadybos sistemas, taip pat įdiegti naujas socialinės partnerystės ir policijos įvaizdžio gerinimo technologijas.

Vietoj savarankiškai besitvarkiusių 59 teritorinių policijos įstaigų liko 10 apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų, kurie perėmė vadovavimo funkcijas ir tapo visiškai atsakingi už kokybišką paslaugų teikimą visoje apskrityje.

Lietuvių algos karpomos, suomių - ne

Suomijos policijos biudžetas pernai sudarė 634 mln. eurų. Šiemet policijos biudžetas nebuvo mažinamas, o priešingai padidėjo iki 661 mln. eurų.

Lietuvos policijos biudžetui šiemet numatyta skirti 766 mln. 612 tūkst. litų. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet finansavimas sumažėjo 7,8 procento.

Lietuvos pareigūnams algos šiemet jau buvo apkarpytos. Suomių policininkams tai negresia. Net jei kitąmet finansavimas policijai bus sumažintas, pareigūnų algos nemažės.

Alkoholis – didžiausia problema

Suomijos nacionalinės policijos komisaras M.Paatero tikino, kad ir Suomijos pareigūnai susiduria su panašiomis problemomis, kaip ir jų kolegos Lietuvoje.

„Suomijoje, kaip ir Lietuvoje, dažnai nusikaltimai įvykdomi apgirtus. Alkoholis Suomijoje vis dar išlieka didele problema. Nors pas mus nusikalstamumas, palyginti su kitomis valstybėmis, yra nedidelis“, - sakė komisaras.

V.Telyčėnas pabrėžė, kad suomiai už lietuvius yra gerokai pranašesni informacinių technologijų srityje.

„Jų policijos pareigūnų skaičius 100 tūkst. gyventojų yra pats mažiausias Europoje. Lietuva pagal pareigūnų skaičių yra Europos Sąjungos valstybių sąrašo viduryje. Kuo daugiau išvystytos technologijos, tuo mažiau pareigūnų reikia“, - sakė V.Telyčėnas.

- Suomija – viena labiausiai ginkluotų šalių Europoje. Ar dėl to policijos pareigūnams kyla daugiau problemų? Juk šalį sukrėtė net du atvejai, kai apsiginklavę jaunuoliai žudė žmones mokyklose.

- Šiuo metu Suomijoje yra registruota 1,6 mln. ginklų, didžioji dalis jų – medžiokliniai ginklai. Apie 700 tūkst. suomių turi ginklus.

Po skaudžių įvykių buvo imtasi įvairių priemonių. Peržiūrimas ginklų įsigijimo įstatymas, svarstoma, ar nevertėtų jo griežtinti.

- Kaip galima būtų išvengti tokių nelaimių? Atrodo, kad žudynės mokyklose ir kitose įstaigose vis dažnėja.

- Ištirta, kad beveik prieš visas žudynes, žmonės apie tai rašė internete. Todėl labai svarbu stiprinti interneto stebėjimą.

Po pastarojo incidento Suomijoje, kai jaunuolis Kauhajokio mokykloje nužudė 10 žmonių, nutarta parengti dešimt specialistų, kurių pagrindinis darbas ir būtų stebėti interneto svetaines.

Sukurtas ir vadinamasis „žydro mygtuko principas“, kai žmonės, pastebėję internete įtartinus pokalbius ar grasinimus, apie tai praneša policijai.

Ištyrus šaudymus visame pasaulyje, nustatyta, kad dažniausiai ginklo griebiasi žmonės, patyrę patyčių mokykloje. Kauhajokio atveju buvo ištirta, kad asmuo šį nusikaltimą planavo šešerius metus.

- Koks visuomenės požiūris į policijos pareigūną Suomijoje? Lietuvoje jis nėra labai teigiamas.

- Suomių pasitikėjimas policija yra bene didžiausias Europoje. Nuo 80 iki 90 proc. suomių tikina pasitikintys policija.

Į pokalbį įsiterpęs Lietuvos policijos vadovas V.Telyčėnas pabrėžia, kad Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, policija egzistuoja kur kas trumpiau nei Suomijos.

„Suomiams policija asocijuojasi su socialine pagalba, o lietuviai pareigūnus vis dar sieja su sovietmečio milicija - sukarinta, militarizuota struktūra. Turi praeiti nemažai laiko ir pasikeisti ne viena karta, kad lietuviai imtų galvoti kitaip“, - sakė Lietuvos policijos vadovas.

- Pernai Lietuvos keliuose žuvo 498 žmonės. Ar Suomijoje eismo nelaimės tokios pat dažnos?

- Suomijos keliai pastaraisiais metais tapo kur kas saugesni. Pernai avarijose žuvo 340 žmonių, o prieš du dešimtmečius per metus keliuose žūdavo iki tūkstančio žmonių.

Stengiantis sumažinti eismo nelaimių skaičių, buvo gerinama kelių būklė, įrengtos skirtingos juostos lengvajam ir sunkiajam transportui, įrengti atitvarai, visuomenė taip pat buvo nuolat mokoma laikytis taisyklių ir saugiai vairuoti.

- Kokios naujos nusikalstamumo formos atsiranda pastaruoju metu, kurios jų kelia didžiausią grėsmę?

- Sparčiai auga nusikaltimų internetinėje erdvėje skaičius. Juos labai sunku kontroliuoti. Be to, nusikaltėliai visada eina vienu žingsniu priekyje.

Didelių problemų kelia ir tarptautinis organizuotas nusikalstamumas.

Lina Mustafinaitė
2009-04-01 15:03
www.lrytas.lt