Nauja mada – smogti ir sprukti

Lietuvos policija pripažįsta – krašte įsisiautėjo teisinis nihilizmas, daugėja fizinio pasipriešinimo policijos pareigūnams atvejų. Tarp agresyviai policijos atžvilgiu nusiteikusių piliečių yra nemažai vairuotojų, kurie, užmiršę savo pareigas, linkę ginti teises provokuodami konfliktus.

Pasipriešinę policijos patruliams ar nesustoję jiems stabdant, pažeidėjai rizikuoja suploti tūkstantines baudas, „pailsėti“ areštinėje ar net keliems metams atsidurti belangėje, bet kai kurių tai neatbaido nuo noro kibti pareigūnams į atlapus.

Stabdė šūviais, tramdė elektra

Vilnius – ne Čikaga, tačiau kelios pastarosios savaitės priminė būtent šio kriminaliniais nusikaltimais garsėjančio miesto kasdienybę. Praėjusio trečiadienio naktį sostinės patruliai kulkomis suvarpė nuo jų sprunkantį automobilį, o pačius bėglius tramdė koviniais veiksmais, ašarinėmis dujomis ir elektros šoku. Kitą parą Šilutės rajone nuo pareigūnų spruko, tačiau avarijoje užsimušė kontrabandą automobiliu gabenantis vyras. Kiek anksčiau Vilniuje savo bute užsibarikadavęs vyras be jokios priežasties apšaudė policijos pareigūnus.

Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko Kęstučio Lančinsko, tai tik parodo, kad visuomenė tampa vis agresyvesnė. „Klaidinga manyti, kad policijos patruliams priešinasi tik asocialūs asmenys ar kriminaliniai nusikaltėliai. Į žodinius bei fizinius ginčus veliasi ir išsilavinę ar net aukštus postus turintys žmonės. Konfliktiškiausi, be abejo, vyrai, nors pasitaiko ir įniršusių dailiosios lyties atstovių“, – LŽ sakė K.Lančinskas.

Agresyviausi – neblaivūs asmenys

Patruliams nuolat tenka susidurti su agresyviai nusiteikusiais vairuotojais. Nors pareigūnai išmokyti, kaip elgtis, kad neišprovokuotų konfliktų, tačiau visiškai išvengti ginčų jiems nepavyksta. Pareigūnams tenka tramdyti tiek jaunus ir pagyvenusius, tiek girtus ir blaivius vairuotojus.

„Žinoma, daugiausia problemų kyla dėl neblaivių eismo dalyvių. Tokie ir palenktyniauti nevengia, ir į atlapus neretai kimba. Bet labiausiai stebina tie vairuotojai, kurie nuo patrulių sprunka be jokios rimtos priežasties. Kartais sulaikai tokį bėglį po gaudynių, o jo ir dokumentai tvarkingi, ir pats blaivus. Kai paklausi, kodėl spruko, atsako, jog paprasčiausiai išsigando švyturėlių“, – pasakojo VPK viršininkas.

Pašnekovas prisiminė atvejį pernai rudenį, kai vieną vairuotoją po Vilnių gainiojosi net 9 policijos ekipažai. Tąkart nuo patrulių sprukusį ir beprotišku greičiu lėkusį automobilį pareigūnai sustabdė tik gerokai paprakaitavę. „Gerai, jei gaudynės baigiasi be kraujo praliejimo. Tačiau būna atvejų, kai dideliu greičiu nuo policijos sprunkantys automobiliai mirtinai sutraiško niekuo dėtus žmones“, – kalbėjo K.Lančinskas.

Pasprukti pavyksta vienetams

Patys pareigūnai pripažįsta, kad nuo jų sprukti ar, juo labiau, priešintis – tuščias reikalas. Net turint galingą mašiną pergudrauti persekiojančius patrulius pavyksta nedaugeliui. O jei ir pavyksta bėgliams pasislėpti, tai dažniausiai tik tam kartui. Vėliau pažeidėją policija nustato pasitelkusi įvairias technines priemones.

„Pasprukti automobiliu nuo patrulių mieste yra be galo sunku. Geriausiai tai žino tie vairuotojai, kurie šią avantiūrą jau išbandė. Dabar ir policijos automobiliai greitesni, ir kompiuterinė bazė šiuolaikiška, todėl sprukti yra mažų mažiausiai kvaila“, – pabrėžė K.Lančinskas.

Vaikydamiesi bėglius patruliai paprastai vengia naudoti šaunamuosius ginklus. Tai ne tik pavojinga aplinkiniams, bet ir dėl įvairių teisinių spragų gali atsirūgti patiems pareigūnams. Kovinis ginklas naudojamas tik išimtiniais atvejais, kai bėgliai akivaizdžiai kelia pavojų aplinkiniams arba ginklą panaudoja pirmieji. Kitais atvejais patruliai taiko humaniškesnes priemones. „Yra policijos instrukcija, kaip tokiu atveju elgtis, ir ji paprastai pasitvirtina su kaupu. Stabdant net pačius neklusniausius vairuotojus apsieinama be ginklo – užtenka kitokių priemonių“, – LŽ pasakojo komisaras.

Po grasinimų atgailauja

Visomis išgalėmis nuo pareigūnų sprunkantys vairuotojai paprastai agresyviai priešinasi sulaikomi. Prieš tokius drąsuolius patruliai būna priversti panaudoti specialiąsias priemones. Tačiau net surakinti antrankiais smarkuoliai nenurimsta – pradeda muistytis, kojomis daužyti policijos automobilius, siautėti areštinėje. „Kaip minėjau, karingiausi – neblaivūs vairuotojai. Tokie bėgliai be kovos nepasiduoda. Net uždaryti į daboklę jie grasina pareigūnams atleidimu iš darbo ar kitokiu susidorojimu. Tačiau išsiblaivę šie vairuotojai kalba visai kitaip. Dažnas jų, nurimus emocijoms, puola atsiprašinėti pareigūnų, maldauja griežtai nebausti, dievagojasi, kad dėl visko kaltas alkoholis. Tačiau už agresyvius veiksmus tenka atsakyti“, – pasakojo K.Lančinskas.

Už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl agresyvūs vairuotojai geriausiu atveju rizikuoja gauti 500–1000 litų baudą, o blogiausiu – trejiems metams atsidurti už grotų.

„Kietų vyrukų“ sindromas

LŽ pasiteiravo K.Lančinsko, kas lemia vairuotojų agresyvumą. Komisaras įsitikinęs, jog didelę įtaką tam turi įvairūs stereotipai, kurie iki šiol gajūs visuomenėje. VPK viršininko nuomone, „kietais vyrukais“ save laikantys vairuotojai yra įtikėję, jog patruliai juos visada stabdo be priežasties, specialiai kabinėjasi, tyčia kaltina pažeidimais.

Tačiau K.Lančinskas užtikrino, kad patruliai niekada nereiškia priekaištų savo pareigas žinantiems ir vykdantiems vairuotojams, gerbiantiems save ir kitus kelyje.

„Gali būti, kad neigiamą įtaką daro įvairūs koviniai filmai, kuriuose rodoma, kaip sėkmingai „kieti vyrukai“ sprunka nuo policijos. Prie neigiamos įtakos prisideda ir įvairios interneto svetainės, į kurias dedama vaizdo medžiaga apie pasipriešinimą pareigūnams. Tokius siužetus itin mėgsta atkartoti kelių chuliganai. Bet iš tikrųjų jiems beveik visada tenka pralaimėjusiųjų vaidmuo“, – teigė VPK viršininkas K.Lančinskas.

Alfa.lt