VRSPS.LT

1993-2009 m. šalyje užfiksuotos 83 policijos pareigūnų savižudybės. Iki šių metų rugpjūčio 1-osios iš gyvenimo pasitraukė 3 policininkai - Joniškio, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonų policijos komisariatuose. Dėl įtampos darbe, dėl asmeninių bėdų. O policijos sistemoje dirba vos 9 kvalifikuoti psichologai. Bet ir į juos pareigūnai bijo kreiptis, nes pagal nustatytus sveikatos reikalavimus minčių apie savižudybę turėjęs asmuo negali būti pareigūnu.

Kai gyvenimas tampa sunkesnis už mirtį, policijos pareigūnas pagalbos laiku gali ir nesulaukti - psichologai dirba tik 4 apskričių policijos komisariatuose. Negana to, kreipdamasis į psichologą pareigūnas rizikuoja pastatyti ant kortos savo karjerą, nes pagal nustatytus sveikatos reikalavimus apie savižudybę turėjęs minčių asmuo negali būti pareigūnu.

Policijos sistemoje dirba vos 9 kvalifikuoti psichologai: 2 Policijos departamente, 3 Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, 2 Kauno, 1 Panevėžio, 1 Tauragės (šis, beje, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose). Salyje yra apie 14 tūkst. policijos darbuotojų, tad kiekvienam šioje sistemoje dirbančių psichologų tenka po daugiau nei 1,5 tūkst. policininkų. Įdarbinti daugiau psichologų trūksta lėšų.

Šiemet išėjo trys policininkai

Statistika žiauri: 1993-2009 m. šalyje užfiksuotos 83 policijos pareigūnų savižudybės. Nutraukti savo gyvybės siūlą kasmet ryžtasi vidutiniškai 5 policijos pareigūnai. Iki šių metų rugpjūčio 1-osios iš gyvenimo pasitraukė 3 policininkai - Joniškio, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonų policijos komisariatuose. Dėl įtampos darbe, dėl asmeninių bėdų.
Liepos pabaigoje žemiškąją kelionę baigė 33 m. Kėdainių rajono policijos pareigūnas, beveik pusę gyvenimo atidavęs teisėsaugai. Kėdainių rajono policijos viršininko Dainiaus Dobilo žiniomis, nebūtį pasirinkusio policininko žingsnis nėra susijęs su tarnyba. Manoma, kad jauną vyrą žengti drastišką žingsnį galėjo pastūmėti problemos šeimoje.
Profesionalus psichologas tikrai būtų labai naudingas kiekviename policijos komisariate - tokia D.Dobilo nuomonė.
"Per parą budėtojas su padėjėju kartais priima apie keturis šimtus skambučių: nemaža dalis žmonių skambina išgėrę, tyčiojasi, - šiandienę situaciją vertino D.Dobilas. - Nervinė įtampa tikrai didelė, o mechanizmo, kaip ją įveikti, nėra. Psichologo pagalba ypač praverstų pareigūnams, kurie tiesiogiai daug bendrauja su įvairiais pažeidėjais. Bet kaip yra, taip - sunku tikėtis, kad sunkmečiu būtų steigiami papildomi psichologų etatai".
Policininkai - tokie patys žmonės, tik dirbantys didesnės rizikos sąlygomis. Su tais pačiais poreikiais, tais pačiais nepritekliais ir ta pačia iš paskos besivelkančia paskolų kupra. "Suprantame, kad policijai niekas išskirtinių sąlygų nesudarys, - teigė D.Dobilas. - Visi gyvename ta mintimi, kad jau po dvejų trejų metų situacija pagerės".

Daugiau darbo - mažiau pinigų

Kas daroma, kad nelaimei būtų spėta užbėgti už akių? Policijos departamento Personalo valdybos viršininkas Tomas Bikmanas "Respublikai" teigė, kad tiek departamente, tiek apskričių policijos komisariatuose atliekami padalinių psichologinio klimato tyrimai. Gauti duomenys leidžia susidaryti tikslesnį paveikslą, kokia vienoje ar kitoje įstaigoje yra darbinė bei psichologinė būklė.
"Tokius tyrimus tam tikruose komisariatuose planuojame kas pusmetį, paprastai per metus tokių tyrimų Policijos departamento ir teritorinių įstaigų psichologų pagalba atliekama ne mažiau kaip dvidešimt, - sakė T.Bikmanas. -Komisariatai pasirenkami atsižvelgiant į gaunamą informaciją, darbuotojų nusiskundimus. Psichologinio klimato paveikslas sudėliojamas anketomis apklausiant darbuotojus, kalbantis su jais".
T.Bikmanas "Respublikai" teigė, kad daug kalbamasi ir su pačių policijos įstaigų vadovais. Tariamasi, kaip kuo labiau sumažinti įtampą. O įtampos komisariatuose - nors devyniais vežimais vežk. Įtampą skatina ir sumažėjusios pajamos, išaugę darbo krūviai, sunkmetis.
"Sumažėjus pajamoms sumažėja ir žmogaus saugumo jausmas, - vertino T.Bikmanas. - Ne paslaptis, kad daug pareigūnų, kaip ir kitų profesijų žmonės, yra paėmę paskolas būstui, turi išlaikyti šeimas. Dėl pinigų stygiaus šeimose neretai kyla konfliktai, peraugantys į nuolatinį nepasitenkinimą. Todėl įstaigų vadovams akcentuojame, kad su žmonėmis reikia kuo daugiau bendrauti individualiai, kalbėtis, kokios problemos juos slegia, ir pagal galimybes jas nedelsiant spręsti".

Kelią pas psichologą užtveria baimė

Galbūt profesionalūs psichologai būtų pajėgesni efektyviau išspręsti policininkų emocines bėdas negu policijos komisarai? "Respublikos" kalbinti policijos pareigūnai, panorę likti neįvardyti, abejojo, ar problema glūdi tik čia.
Anot jų, policijos sistemoje dirbantiems žmonėms reikalavimų kartelė yra iškelta gana aukštai: pareigūnas privalo būti tvirtas kaip Terminatorius. Todėl jei apie pavaldinio vizitą pas psichologą sužinotų komisariato vadovybė, problemų turinčiam policininkui esą prisidėtų dar viena problema - iškiltų grėsmė jo karjerai.
Lemiamą žodį apie policininko tinkamumą tęsti tarnybą tartų Centrinė medicinos ekspertų komisija, nes pagal nustatytus sveikatos reikalavimus apie savižudybę turėjęs minčių asmuo negali būti pareigūnu. Neatmetama galimybė, kad kai kurie bėdų slegiami pareigūnai tik dėl to ir vengia ieškoti psichologo pagalbos. Jie užsidaro savyje. Kol įveikia problemą, arba kol problema įveikia juos.

Komentaras

Raimundas Milašiūnas, Psichoanalitikas:
- Šiandieninis policijos sistemoje dirbančių psichologų skaičius - labai menkas. Valstybė turėtų rodyti kur kas didesnį dėmesį policininkams ir rasti papildomų lėšų, kad galėtų užtikrinti reikiamą pagalbą policijos pareigūnams. Nes policininkai yra didelės įtampos zonoje. Darbe jie susiduria su įvairiausiais nusikaltimais ir gyvena nuolatinėje grėsmėje. Visuomenė, užuot palaikiusi policininkus, dažnai juos kaltina, kad tinkamai nepasirūpina žmonių saugumu. Policininkai nuolat privalo atlaikyti dvejopą įtampos krūvį: tiek iš nusikaltėlių, tiek iš visuomenės.
Psichologas reikalingas ne tik tada, kai ištinka bėda, bet ir profilaktiškai, kad padėtų pasirengti pavojams. Kad policininkai nebijotų kreiptis pagalbos į psichologus, turėtų pasirūpinti ir patys policijos psichologai. Jie turėtų įtikinamai paaiškinti komisariatų vadovams, kad žmogus, kuris yra atviras savo problemoms, jas dar gali išspręsti. Toks žmogus yra kur kas sveikesnis už tą, kuris bando paslėpti savo problemas, skandina jas alkoholyje.

policija.lt
respublika.lt

2010-08-06