Mažės policijos algos - mažės ir saugumas

Sumažinus valstybės tarnautojų atlyginimų bazinį dydį nuo 490 iki 475 litų, policininkų algos jau sumažėjo, bet gali būti dar apkarpytos. Praėjusį penktadienį Vilniuje policininkų, ugniagesių ir pasieniečių atstovai jau surengė protesto akcijas.

Ar žmonėms neteks patiems rūpintis savo saugumu, jei policininkams labiau rūpės, kaip gauti pinigų, o ne atlikti pareigą?

Apie tai – pokalbis su policijos generaliniu komisaru Vizgirdu Telyčėnu.

- Ar visuomenei neteks pernelyg brangiai mokėti už savo saugumą, jei valdžia nuspręs dar taupyti ir paprastų policininkų algų sąskaita?

- Policininkai – tokie pat Lietuvos piliečiai kaip ir kitų profesijų žmonės. Bet jau kartą buvo nurėžtas policijos atlyginimų mokos fondas. Šiemet mūsų departamentui paskirta 120 mln. litų mažiau nei buvo planuojama.

Kol kas pavyko išvengti mūsų darbui skaudžiai galėjusio atsiliepti darbuotojų atleidimo – gavome leidimą dalį investicijoms skirtų pinigų panaudoti darbuotojų algoms.

- Tuomet gal galėjote nemažinti policininkams ir algų?

- Tai neįmanoma, nes nuo 490 iki 475 litų sumažėjo bazinis valstybės tarnautojų atlyginimų dydis, o pagal jį policininkams skaičiuojamos algos.

Drastiškai jos dar nesumažėjo. Pareigūnai neteko iki šimto litų per mėnesį, nors ir tokia suma – nemaloni netektis, pirmiausia jauniems, nedaug uždirbantiems, iš bankų paskolų pasiėmusiems policininkams.

Tačiau dar skaudžiau policininkams kirto tai, kad dėl sumažėjusio atlyginimų fondo jie neteko papildomo uždarbio už viršvalandžius ir darbą poilsio ir švenčių dienomis. Gatvėse patruliuojantys pareigūnai dabar gauna 400-500 litų mažiau.

- Tai didelė jų algos dalis?

- Vidutiniškai policininkai uždirbdavo 2-2,5 tūkst. litų. Vadinasi, viešosios policijos pareigūnai neteko ketvirtadalio algos.

Dažnam policininkui alga sumažėjo bemaž tiek, kiek tenka mokėti bankui už paskolą. Dabar pragyvenimui mažai telieka. Tolesnis algų mažinimas didelei daliai pareigūnų būtų sunkiai pakeliamas smūgis.

- Gal nemokant policininkams už viršvalandžius vis dažniau gali nutikti taip, kaip neseniai Kaune, kai į mušamo jaunuolio pagalbos šauksmą pareigūnas atšovė, kad jam baigėsi darbas?

- Žinoma, psichologinė atmosfera policijoje nėra gera.

Bet tai nereiškia, kad pareigūnai gali abejingai numoti ranka į savo pareigas.

Pavyzdžiui, kriminalinėje policijoje dalis pareigūnų dirba neskaičiuodami viršvalandžių. Yra fanatiškai savo darbui atsidavusių žmonių. Bet, aišku, niekas tik už ačiū dirbti negali.

- Ar nekyla grėsmė, kad net sunkmečiu geresni policijos darbuotojai ims ieškoti kitokio darbo?

- Dabar nelengva rasti darbo. Bet iš policijos gali trauktis labiausiai patyrę 45-50 metų darbuotojai, kurie bijo, kad sumažės jų pensija. Mat mažinant bazinę algą, mažėja ir pagal ją skaičiuojamos pensijos.

Dabar policijoje dirba apie 1250 teisę gauti pensiją turinčių pareigūnų. Tarp jų yra kelios dešimtys darbuotojų, kuriems pasitraukus policija nepatirtų didelio nuostolio. Bet didžioji dalis – tikri profesionalai.

Todėl Vidaus reikalų ministerija siūlo įstatymo pataisas, kurios leistų pareigūnams nustatyti pensiją remiantis penkerių metų vidurkiu ir ji nemažėtų, jei bazinė alga ateityje būtų mažinama.

- Į policijos specialybes Mykolo Romerio universitete paprastai stoja ne itin gerai besimokantis jaunimas, kuris po aukštojo mokslo reformos vargu ar galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. Vadinasi, liksite be specialistų?

- Iš tiesų bijome, kad po aukštojo mokslo reformos gali nepavykti į Mykolo Romerio Viešojo saugumo fakultetą surinkti pageidaujamo studentų skaičiaus. Valstybės finansavimo negavęs jaunimas vargu ar ryšis ten studijuoti savo lėšomis.

Manau, kad tokioms specifinėms profesijoms kaip kariškių ar policininkų neturėtų būti taikoma bendra priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka.

Jei į mūsų nuomonę nebūtų atsižvelgta, ko gero, net tektų uždaryti policijos specialistų kalvę – Viešojo saugumo fakultetą.

Šaltinis "Lietuvos rytas"

Valdas Bartaševičius

2009-03-30