AISTROS DĖL PADIRBTŲ ŠIMTINIŲ

Plintančios 100 litų klastotės jau kelia sumaištį tarp pirkėjų ir pardavėjų. Policininkai teigia, kad padirbtus pinigus atskirti nuo tikrų - nesudėtinga.

Marijampolietė L.V. ketvirtadienio pavakare nedidelėje parduotuvėje norėjo įsigyti maisto prekių, tačiau pardavėja neėmė jos duotos 100 litų kupiūros. "Toje parduotuvėje dažnai nusiperku pieno, duonos ar batoną. Ketvirtadienio pavakarę paprašiau kepaliuko duonos ir batono. Tądien iš bankomato buvau paėmusi grynųjų, nes reikėjo vaikams duoti kišenpinigių. Kai pardavėjai ištiesiau 100 litų, ji, vos žvilgtelėjusi į mano duodamą kupiūrą, paprašė paieškoti kitokių - smulkesnių pinigų, esą šimtinę imti bijanti. Smulkiųjų neturėjau, tad teko atsiskaityti banko kortele, nors šiaip, kai reikia mokėti keletą litų, jos nenaudoju", - LŽ pasakojo moteris.
Anot marijampolietės, pardavėja neslėpė bijanti, kad šimtinės gali būti suklastotos ir parduotuvės savininkė nuostolius išskaičiuotų iš jos atlyginimo.

Plinta klastotės.
Suklastoti pinigai kelia galvos skausmą ne tik smulkiesiems prekybininkams, bet net ir didžiųjų prekybos centrų darbuotojams. "Kiekvieną kartą, kai tik pirkėjas duoda 100 litų banknotą, širdis suvirpa - kad tik nebūtų padirbtas. Kupiūras tikrinu aparatu, bet kai eilėje laukia daugiau žmonių, skubėdama galiu ir nepastebėti", - neslėpė ir vieno didelio Marijampolės prekybos centro pardavėja. Jos nuogąstavimus patvirtino ketvirtadienį šalia Marijampolės miesto ribos įsikūrusioje "Norfos" parduotuvėje rastos dvi padirbtos 100 litų nominalų kupiūros. Perskaičiuodami pinigus, jas aptiko apsaugos darbuotojai. Tai ne pirmas atvejis Suvalkijoje, kai yra aptinkama padirbtų šimtinių - inkasatoriai ir apsaugos darbuotojai jau surinko apie 150 tokių klastočių. Nemažai jų į tikrintojų rankas pateko iš nedidelių pietų Lietuvos parduotuvių. Policijos pareigūnų teigimu, klastotės plinta ir Kauno bei Vilniaus apskrityse, kai kuriuose šiaurės Lietuvos rajonuose.

Galima atpažinti
Tačiau, pasak policijos pareigūnų, baimintis suklastotų pinigų neverta, nes atskirti klastotes nuo originalių pinigų įmanoma net ir be jokių tikrinimo prietaisų - tereikia būti atidesniems. "Tikri pinigai yra pagaminti giliaspaude spausdinimo mašina, todėl kupiūrų paviršius nelygus. Per šimtinę perbraukus pirštais, galima užčiuopti įvairių nelygumų - ypač iškilūs skaičiai "100". Tuo metu padirbtų pinigų paviršius labai lygus, glotnus", - patarimais dalijosi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizacinio skyriaus viršininkas Artūras Žemaitaitis. Jis sakė, kad prieš šviesą pažvelgus į banknotą, galima patikrinti apvalios hologramos kontūrus. Abiejų pusių kontūrai turi gražiai sutapti - padirbtų banknotų hologramos kontūrai dažnai nesutampa. Dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į vandens ženklą. Originaliame banknote, nežiūrėdamas prieš šviesą, jo nepamatysi. Jis matomas tik žiūrint prieš šviesą. Klastotėje vandens ženklas gana ryškus, matyti bet kuriuo atveju - ir tik iš vienos pusės! Taip pat atidžiau galima pažvelgti į adatėlėmis išbadytą skaičių "100". Jo kontūrai, kaip ir pats skaičius, turi būti labai aiškūs, o klastotėje matyti nukrypimai į šonus. Tiek pardavėjai, tiek pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį ir į S.Daukanto atvaizdo švarko atlapą - jame turėtų būti matomas skaičius "100", o klastotėse tose vietose - tik dėmė. Padirbtą banknotą galima atpažinti ir pagal labai ryškų skersai jo einantį apsauginį siūlelį. Tikroje kupiūroje jis nelabai matomas, o klastotėje - labai ryškus.

Pareigūno pastebėjimu, tikrinant 2000 metų laidos šimtinių banknotus ultravioletine šviesa, net ir kai kurie falsifikatai gali šviesti panašiai kaip originalai, tačiau švytinčių objektų kontūrai būna labai neryškūs.

© Visos teisės priklauso UAB "Lietuvos žinios"