VRSPS.LT

Susitarus iš anksto,  2010 m. liepos 8 d. VRM įvyko LR Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir  Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininkės Loretos Soščekienės bei LVRSRPS  organizacijų narių susitikimas. Susitikime daug dėmesio skirta pareigūnų veiklos finansavimui, socialinėms garantijoms, sveikatos priežiūros sistemos reformai.

Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos sudėtyje jau daugelį metų yra VRS respublikinės ligoninės darbuotojų profesinė sąjunga, vadovaujama Leonardos Bivainienės. Jai, kaip ir daugumai mūsų profsąjungiečių, buvo itin aktualūs sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM optimizavimo rezultatai, medicinos specialistų klausimas. Susitikimo metu ši tema buvo plačiai aptarta. Pateikiame Jums trumpą  VRM atsakymą.

Vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-160 „Dėl Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos respublikinės Vilniaus  poliklinikos reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro būdu“ (Žin., 2010, Nr. 34-1628) ši poliklinika bus prijungta prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro 2010 m. liepos 1. Vilniaus poliklinikoje yra 181,5 etato, o nuo 2010 m. liepos 1 d. VRM Medicinos centro Vilniaus filiale bus 111,5 etato. Dalis filialo aptarnavimui reikalingo personalo (35,75) etatų įsteigta Medicinos centre. Numatoma, kad Vilniaus poliklinikos reorganizavimo pasėkoje sumažės 34,25 etato. Lėšų suma išeitinėms pašalpoms – 724,3 tūkst.Lt. Vilniaus filialo veiklos apimtys po 2010 m. liepos 1 d. priklausys nuo užsiregistravusių pirminei asmens sveikatos priežiūrai pacientų skaičiaus, šeimos gydytojų skaičiaus ir kitų išteklių. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Vilniaus filiale dirbs 7 šeimos gydytojai. Jie užims 5,25 etato. Atsižvelgiant į vasaros sezono poreikius, pacientų interesai nebus pažeisti. Iki rudens sezono pradžios numatoma šeimos gydytojų, kitų išteklių ir užsiregistravusių pacientų santykį optimizuoti.
Vidaus reikalų ministro 2010 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-212 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Kauno filialo veiklos nutraukimo“ Medicinos centro Kauno filialo veiklą numatyta nutraukti nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. 2010 m. rugpjūčio 31 d. planuojama atleisti 48 darbuotojus. Lėšų suma išeitinėms pašalpoms – 412,0 tūkst.Lt. Pacientams pasiūlyta pasirinkti kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, vadovaujantis Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarka, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 583 (Žin., 2001, Nr. 96-3400; 2006, Nr. 107-4071).

Vilniaus, Utenos, Širvintų  ir kt. policijos komisariatų  pareigūnus atstovaujančius profesinių sąjungų vadovus domino renginių, kurių metu policija turi sutelkti sustiprintas pajėgas ir užtikrinti viešąją tvarką,  finansavimas.

VRM Ekonomikos ir finansų departamentas informavo, kad  susitikime – derybose su Ministru Pirmininku ir finansų ministre š. m. birželio 16 d. pažadėta 2011 metams skirti papildomų asignavimų saugumui užtikrinti tarptautinių renginių metu (Demokratijų bendrijos  ministrų susitikime Vilniuje 2011 m. liepos 6–7 d., ESBO Ministrų Tarybos susitikime 2011 m. gruodžio 1–2 d. Vilniuje, Europos vyrų krepšinio čempionate). Tačiau statutinių įstaigų vadovų prašoma bendra 11,9 mln. Lt  tikrai nebus skirta.    
Susitikime dalyvavęs Policijos Generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas sakė, kad departamentas 2010 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 5-S-2693 „Dėl informacijos pateikimo“  pateikė Vidaus reikalų ministerijai lėšų, reikalingų policijos įstaigoms 2010 m. viešajai tvarkai ir eismo saugumui užtikrinti įvairių didelių renginių metu, poreikį, iš viso – 1596 tūkst. Lt. Neskyrus papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, policijos įstaigų darbuotojai bus priversti eiti papildomų nemokamų atostogų. PD duomenimis papildomų lėšų skyrimui Vyriausybė nepritarė.

Be abejonės, daugeliui pareigūnų yra aktualus vadinamas 70% klausimas. Primename, kad 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo nustatytą ribą (70 proc.), prieštaravo Konstitucijai. Pareigūnai su skundais kreipiasi į teismus dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Tiek apygardos administraciniai teismai, tiek Vyriausiasis administracinis teismas (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) pareigūnų skundus tenkina. Kaip dėl teismų sprendimų vykdymo ir neišmokėto darbo užmokesčio dalies faktinio grąžinimo pareigūnams? Dėl valstybės institucijų apeliacinių skundų – nors teismo sprendimo vykdymas atidedamas vieneriems metams, sprendimas vis tiek yra skundžiamas apeliacine tvarka, pareigūnai ir toliau priversti dalyvauti teisminiuose ginčuose.

VRM viešojo saugumo politikos departamentas informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gegužės 3 d. protokoliniu sprendimu Nr. 32 pritarė nuostatoms, kad nesumokėta darbo užmokesčio dalis vidaus tarnybos sistemos pareigūnams būtų grąžinama vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus, prireikus 2011 metams numatyti tam papildomų valstybės biudžeto lėšų, o bylinėjimosi ir teismų sprendimų vykdymo išlaidas kompensuoti iš įstaigoms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Vyriausybei atstovaujantiems asmenims prašyti teismų, kad sprendimų vykdymas būtų atidėtas vieniems metams ir nesumokėta darbo užmokesčio dalis būtų priteisiama ne daugiau kaip už trejus metus nuo kreipimosi į teismą dienos.
Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko tarnyba parengė ir derina Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo „Dėl atstovavimo valstybei(Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo (TAPIS Nr. 10-2465-01) projektą.
VRM ekonomikos ir finansų departamentas atsakė, kad, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir išvengti tolimesnio pareigūnų kreipimosi į teismus ir su tuo susijusių teismo išlaidų,   susitikime su Ministru Pirmininku buvo prašoma skirti 13,6 mln. Lt. Tačiau aiškiai buvo pabrėžta, kad Vyriausybė 2011 metams tiek lėšų neturi ir skirs ženkliai mažesnę sumą tik teismo priteistiems ieškiniams apmokėti.
Policijos departamentas patvirtino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-05-03 pasitarimo protokolu Nr. 32 (toliau – Protokolas), neišmokėta darbo užmokesčio dalis bus grąžinta, vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriais bus patenkinti pareigūnų skundai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Protokole nurodyta, kad, prireikus 2011 metams bus numatytos papildomos valstybės biudžeto lėšos, o bylinėjimosi ir teismų sprendimų vykdymo išlaidos bus kompensuotos iš įstaigoms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šiuo metu Policijos departamentas dar neturi iš Finansų ministerijos informacijos apie policijai numatytas skirti lėšas 2011 m. Tikimasi, kad tokios lėšos Seimo patvirtintame biudžete bus numatytos ir policijos įstaigų darbuotojams nereikės eiti papildomų nemokamų atostogų.
Spręsdamas bylinėjimosi klausimą, Policijos departamentas ne vieną kartą raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas spręsti iškilusią problemą bei siūlydamas, kad Valstybė, kaip valstybės tarnautojo darbdavys, klausimą dėl lėšų grąžinimo spręstų atskiru sprendimu kaip analogiją imant 2006 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 720 „Dėl valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 60-2120).
Pažymėtina, kad Protokolo 3 p. numatyta, jog sprendžiant atstovavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose klausimus, turi būti konsultuojamasi su Ministro Pirmininko tarnybos Teisės skyriumi. Šių konsultacijų metu buvo pasiūlyta skųsti visus teismo sprendimus dėl darbo užmokesčio nepriemokos. Be to, pirmos instancijos teismo sprendimai yra skundžiami dėl skirtingų motyvų (nesutariama dėl laikotarpio už kurį yra priteista nesumokėta darbo užmokesčio dalis, ar nesutariama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo laike), neatsižvelgiant į tai, ar teismas atidėjo sprendimo vykdymą vieneriems metams, ar ne.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Vainius Butinas, pristatydamas susidariusią situaciją informavo, kad dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies iki 2010-06-29 į teismus kreipėsi 411 VSAT pareigūnai. Šiuo metu 151 byla jau išnagrinėta, iš VSAT ir jos struktūrinių padalinių pareigūnams priteista 272 232,69 Lt. VSAT neturi finansinių galimybių 2010 m. išmokėti pareigūnams nesumokėtą darbo užmokesčio dalį (apie 3100 pareigūnų VSAT skolinga beveik 2607 tūkst. Lt).
Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 3 d. pasitarimo protokolą Nr. 32, kuriame pritarta nesumokėtą darbo užmokesčio dalį vidaus tarnybos sistemos pareigūnams grąžinti vykdant tik įsiteisėjusius teismų sprendimus, o bylinėjimosi ir teismų sprendimų vykdymo išlaidas kompensuoti iš įstaigoms skirtų valstybės biudžeto asignavimų, VSAT struktūriniams padaliniams pasiūlyta (VSAT 2010-05-13 raštas Nr.21-14-2124, 2010-04-19 raštas Nr.21-14-1665) atsiliepimuose (apeliaciniuose skunduose) į pareiškėjų skundus dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo laikytis vienodų reikalavimų dėl 3 metų senaties termino taikymo, sprendimo vykdymo atidėjimo vieneriems metams, nepriemokų pagrindimo rašytiniais įrodymais ir kita.
Pažymėtina, kad bylinėjimosi su pareigūnais klausimus koordinuoja Ministro Pirmininko tarnybos Teisės skyrius. Skirtingų apygardų administraciniai teismai, nagrinėdami bylas dėl nepriemokų pareigūnams priteisimo, formuoja skirtingą praktiką. Vieni taiko 3 metų ieškinio senaties terminą, kiti ne. Vieni atideda sprendimo vykdymą metams, kiti ne. Sprendimo vykdymas atidedamas tik mažoje dalyje bylų. Atsižvelgiant  į nurodytas objektyvias aplinkybes visi pirmosios instancijos priimti sprendimai skundžiami apeliacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą bylinėtis, dėl šios priežasties, pagal klausimą koordinuojančio Ministro Pirmininko tarnybos Teisės skyriaus rekomendacijas, apygardų administracinių teismų sprendimai skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau LVAT), kuris ir suformuos vieningą praktiką. Iki šiol  LVAT yra išnagrinėjęs tik vieną bylą pagal pareiškimą pareigūnės, kuri kreipėsi į teismą dar iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, ribojančios priedų ir priemokų sumą 70 proc. tarnautojo pareiginės algos antikonstitucingumo. Neaiškus ir klausimas dėl Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo galiojimo atgal. Šiuo klausimu Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja V.Ruskan bylose pagal pareigūnų A.Galatilčio, G. Burokienės ieškinius kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama, be kita ko, išspręsti klausimą, ar teisės aktas, dėl kurio prieštaravimo Konstitucijai pasisakė Konstitucinis Teismas, negalioja nuo šio akto priėmimo momento, ar tik nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos. LVAT suformavus vieningą praktiką, apygardų administraciniai teismai pagal ją priiminės sprendimus. Tikėtina, kad tada apygardų teismų sprendimai nebus skundžiami.

Mūsų profesinių sąjungų vadovams kelia didelį susirūpinimą jau antrus metus besitęsianti praktika, kuomet darbuotojai „savo noru“ verčiami eiti neapmokamų atostogų.

VRM ekonomikos ir finansų departamento teigimu, kadangi papildomų asignavimų darbo užmokesčiui (išskyrus teismų priteistiems ieškiniams) nenumatoma skirti, perspektyva tiek 2010 metams, tiek 2011 metams išlieka ta pati, t.y. mažinti darbuotojų skaičių arba leisti jus nemokamų atostogų.
Policijos Generalinis komisaro Vizgirdo Telyčėno pasisakyme optimizmo nebuvo. Pasak jo, policijos įstaigų biudžetiniai asignavimai darbo užmokesčiui 2010 m., neįvertinus mažinimo dėl darbo apmokėjimą reguliuojančių teisę aktų pasikeitimo, sumažėjo palyginti su 2009 m. vidutiniškai apie 2 proc. Iš dalies policijos įstaigos numatė šią problemą spręsti taupydami kitų biudžetinių asignavimų (įmokų socialiniam draudimui, lėšų prekėms ir paslaugoms ir kt.) sąskaita, o kai kuriais atvejais – ir nepriimant naujų darbuotojų į atsilaisvinusias pareigybes. Tačiau visų šitų priemonių neužtenka, kad su darbuotojais būtų visiškai atsiskaityta š. m. gruodžio mėn. išmokant darbo užmokestį už gruodį bei sumokant priklausantį gyventojų pajamų mokestį. Nėra aiškumo ir dėl 2011 m. policijai numatyto skirti biudžeto. Todėl policijos įstaigų darbuotojai  eina nemokamų atostogų ir kol kas nėra informacijos, kad š. m. antrame pusmetyje situacija pasikeis.
Anot VSAT vado Vainiaus Butino, per pastaruosius dvejus metus valstybės biudžeto asignavimai VSAT sumažinti 61564 tūkst. Lt, arba 25,7 proc., o tai neigiamai įtakoja VSAT veiklą.
2010 m. faktiškai dirbančių VSAT darbuotojų darbo užmokesčio fondas suplanuotas deficitinis. Pareigūnų nedarbingumui ir kt. soc. garantijoms apmokėti trūksta 5626 tūkst. Lt. Pažymėtina, kad 2010 m. VSAT biudžeto asignavimai visoms kitoms išlaidoms (išskyrus darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas) palyginus su 2009 m. sumažinti 30,8 proc., todėl VSAT negalėjo suplanuoti lėšų nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, tėvystės pašalpoms, sveikatos sutrikdymo kompensacijoms, išeitinėms išmokoms mokėti. Taip pat trūksta lėšų važiavimo išlaidų kompensacijoms, maistpinigiams, išmokoms pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros atostogose.
Darbo užmokesčio ir darbdavių socialinės paramos lėšų trūkumui padengti VSAT darbuotojai 2010 m. turėtų išeiti apie 14 darbo dienų nemokamų atostogų.
VSAT pateikė Finansų ministerijai papildomų lėšų  2011 m. poreikį, į kurį įskaičiuotas ir 2,607 mln. Lt – nesumokėtos darbo užmokesčio dalies  poreikis. Siekiant užtikrinti strateginio tikslo įgyvendinimą ir pasiekti  planuojamus vertinimo kriterijus 2011 m. VSAT 2010-03-30 raštu Nr. (21)-14-1409 pateikė Finansų ministerijai  papildomą biudžeto asignavimų 2011 m. poreikį – 72987 tūkst. Lt, iš to skaičiaus darbo užmokesčiui 17211 tūkst.Lt ir 25000 tūkst.. Lt ilgalaikiam turtui įsigyti.

Pastaruoju metu netyla kalbos dėl VSAT prie VRM Lazdijų rinkinės dislokacijos vietos pakeitimo. Šiuo metu Lazdijų rinktinės buveinė yra Lazdijų rajone Dumblio kaime. Lazdijų rinktinė organizuoja ir įgyvendina VSAT funkcijas nustatytame pasienio ruože prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, Lenkijos Respublika ir Rusijos Federacija. Kalbama, jog artimiausiu metu Lazdijų rinktinės Štabo, Specialiosios paskirties būrio, Ikiteisminio tyrimo bei Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyrių pareigūnai vyks tarnauti į Marijampolę. Kokie yra šio Lazdijų rinktinės perkėlimo į Marijampolę motyvai, kokiomis lėšomis tai finansuojama? Pernai pareigūnai išėjo po 5-7 dienas nemokamų atostogų, per šių metų pirmą pusmetį – po 6 dienas; nesuteikiamos kvalifikacinės klasės bei kategorijos; skundžiami teismų sprendimai, kuriais pareigūnams priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis, tačiau perkėlimui lėšų yra. Pareigūnai apie tai neinformuojami, nėra aiškumo, tikrumo dėl ateities.

Atsakydamas į pateiktą klausimą, VSAT vadovas Vainius Butinas informavo, kad VSAT kas metai planuoja investicijų 3 metų programą. Siekdama suformuoti 2011-2013 metų investicijų programą, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis, VSAT 2010-01-05 raštu Nr. (21)-14-12 paprašė struktūrinių padalinių pateikti investicijų projektus ir lėšų poreikį jiems įgyvendinti. Lazdijų rinktinė 2010-02-01 raštu Nr. (21/21)-12-350 pateikė VSAT Infrastruktūros plėtros valdybai 2011-2013 metų investicijų programos projektą, kuriame 4 punktu įrašytas investicijų projektas „Štabo vadavietės perkėlimas į apskrities (regiono) centrą“. Planuojama šio investicijų projekto pradžia būtų 2013 metai.
Pažymėtina, kad sprendimai pagal pateiktus  VSAT struktūrinių padalinių siūlymus dėl  investicinių projektų nėra priimti, Lazdijų rinktinės siūlymas dėl vadavietės dislokacijos vietos pakeitimo  nebuvo svarstomas. Be to lėšos investicijų projektams finansuoti negali būti naudojamos darbo užmokesčiui bei kitoms paprastosioms išlaidoms.

Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų. Kokios pensijų sistemos reformos numatomos?

Pasak VRM atstovų, Ministro Pirmininko 2009 m. rugsėjo 21 d. potvarkiu Nr. 406 sudaryta darbo grupė dėl statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų reglamentavimo tobulinimo.
Svarstant socialinių garantijų reglamentavimo tobulinimą darbo grupėje, buvo nutarta, kad darbo grupė nesvarstys pareigūnų ir karių valstybinių pensijų keitimo klausimų, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia pensijų reformos koncepciją, todėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reglamentavimą tikslinga tobulinti bendrame pensijų reformų kontekste.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir derina Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcijos projektą (TAPIS Nr. 10-2440-01). Šiame projekte antrojo pensijų sistemos pertvarkos etapo metu siūloma: „6. Išvengiant išmokų dubliavimo, valstybines pensijas integruoti į bendrą socialinio draudimo ir kaupimo pensijų sistemą, mokant didesnes įmokas
Kadangi kai kurių profesijų žmonės objektyviai negali dirbti iki bendro nustatyto pensinio amžiaus, tenka užtikrinti jiems papildomas socialines garantijas. Šias garantijas galima integruoti į bendrą socialinio draudimo ir kaupimo pensijų sistemą, mokant už tokius asmenis didesnes įmokas, kurios generuotų daugiau pensinių teisių ir sukauptų didesnes sumas. Profesines pensijas, kurių draudėjas yra valstybė (pareigūnų ir karių bei teisėjų) tektų finansuoti didesnėmis valstybės biudžeto įmokomis atitinkamai į socialinio draudimo ir kaupimo pensijų sistemas, o apdraustieji galėtų pradėti jomis naudotis ne sulaukę pensinio amžiaus, o pagal profesinį poreikį.
Pereinant į tokią sistemą, naujų pareigūnų, teisėjų ir mokslininkų valstybinių pensijų teisių, kurios priklauso nuo darbo (tarnybos) stažo trukmės, įgijimą reikėtų sustabdyti, o tokias papildomas pensijas skirti tik už iki naujosios sistemos įsigaliojimo įgytas teises (stažą), jei jų įgyta bent pusė. Visas paskirtąsias pensijas mokėti ir toliau. Kadangi asmenų, turinčių teisę į nukentėjusių asmenų pensiją ir Nepriklausomybės akto signatarų rentą, ratas yra apibrėžtas ir baigtinis, jų išmokų sąlygų reikėtų nekeisti.“
Susitikimo metu buvo kalbėta apie pareigūnų, išleidžiamų į pensiją socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programą, jos įgyvendinimą 2010 metais, dėl atrankų į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas organizavimo ir kt. klausimais.  

LVRSRPS informacija