VRSPS.LT

Prieš dalies sveikatos specialistų darbo trukmės ilginimą bei atostogų trumpinimą aštriais pasisakymais kovojusi Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė be jokio įspėjimo buvo atleista iš darbo. Nurodoma atleidimo priežastis – pagal tarnybinius pranešimus. Medikų organizacijos kreipėsi į svarbiausių šalies institucijų vadovus bei sveikatos apsaugos ministrą reikalaudamos ištirti, ar atleidimas buvo teisėtas. Anot jų, tai „iš viršaus“ nuleistas susidorojimas su sveikatos sistemos ir jos reformos trūkumus atskleidžiančia piliete.

Medikei tiksli atleidimo priežastis įvardyta nebuvo

Bendrame 7 organizacijų pranešime teigiama, kad dar pernai pavasarį priimti Vyriausybės nutarimai, prailginę nemažos dalies sveikatos specialistų darbo trukmę ir sutrumpinę atostogas, pažeidžia Darbo kodekso nuostatas, Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymą, Konstituciją, todėl yra neteisėti. „Tai patvirtina ir Seimo sveikatos reikalų komiteto išvados, kuriose siūloma sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri išanalizuotų pažeidimus ir pateiktų siūlymus. Šiemet komitetas, o vėliau Seimo pirmininkė Irena Degutienė rekomendavo dar kartą įvertinti minėtų nutarimų atitikimą galiojantiems teisės aktams“, - teigia nepatenkinti medikai.



Anot jų, valstybinis neteisėtumas, institucinė savivalė sukuria sąlygas žmonių, kovojančių su valstybės savivale, persekiojimui. „Kovo 22 d. iš darbo atleista Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė A. Kavaliauskaitė, dirbusi kineziterapeute Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje, viešai gynusi sveikatos specialistų interesus. Atleista be įspėjimo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. (įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu – DELFI)“, - rašoma pranešime.

Anot medikų, mokesčių mokėtojų pinigai šiuo metu skiriami tokiai sveikatos sistemai, kurios reformai nepritaria sveikatos specialistų organizacijos, kuri nebendradarbiauja su joje dirbančiais sveikatos specialistais, kurioje pacientai ir sveikatos specialistai tėra valdininkų ir įstaigų vadovų įkaitai.

Pati A. Kavaliauskaitė teigė buvusi atleista per paskutines penkias darbo dienos minutes, o į jos prašymą pratęsti nuobaudos įsigaliojimo laiką, kad ji spėtų susipažinti su 7 tarnybinių pranešimų turiniu, atsižvelgta nebuvo.

„Šiuo metu aš nežinau, už ką esu atleista, o su tarnybiniais pranešimais man susipažinti neleido. Mano kaltė taip ir nebuvo konkrečiai įvardyta. Turiu mažametį sūnų, po Sausio 13-osios įvykių esu neįgali, sveikatos srityje išdirbau 24 metus, esu profsąjungos pirmininkė. Turėjo būti labai grubus pažeidimas, kad man taikytų tokią griežtą nuobaudą“, - aiškino vis dar nuo šoko neatsigaunanti moteris.

Besitvenkiančius debesis pajuto po susitikimo su A. Matulu

A. Kavaliauskaitė įsitikinusi, kad jos problemos prasidėjo po sausio pradžioje įvykusio susitikimo su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu. Pastarasis esą neetiškai – rėkdamas ir žemindamas – bandė ją priversti atsisakyti reikalavimų dėl minėtų Vyriausybės nutarimų atšaukimo.

„Po šio susitikimo kreipiausi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę dėl psichologinio smurto. Tuomet sulaukiau komisijų iš „Sodros“ ir iki šiol man nesumokėta už vieną dieną, kai taip pat buvau iškviesta į Seimą. Esą pažeidžiau kažkokį medikų darbo režimą, nors mes dirbame ambulatoriniu režimu. Po šio incidento kovo 8 d. buvau iškviesta ir poliklinikos administracijos. Buvo pareikšta, kad apšmeižiau poną Matulą, kuris dėl to atsidūrė Seimo etikos sargų akiratyje, ir dezinformuoja kolektyvą.

Tiesą sakant, jau keletą mėnesių jaučiausi tarsi dalyvaudama medžioklėje su varovais. Buvo tik laiko klausimas, kada kažkas nutiks. Nuolat tekdavo aiškintis, kodėl pasirašiau po vienu ar kitu pareiškimu, kodėl manęs nebuvo darbo vietoje konkrečią valandą ir minutę, kodėl ginu vieną ar kitą darbuotoją dėl gresiančio atleidimo. Direktorė reikalavo profsąjungos protokolų, jos narių sąrašo, vėliau darbuotojus informavo, kad esu atleista už grubius pažeidimus, todėl manęs jie nebegali kviestis. Iš tiesų administracija negali taip kištis į profsąjungos veiklą“, - teigė pašnekovė.

Anot jos, istorija, kuria remiantis darbuotoja buvo atleista, poliklinikoje kuriama dabar per įvarius raštus – pavyzdžiui, kad nepasirašė vieno posėdžio dalyvių sąraše ir pan.

V. Kavaliauskienė kreipėsi į teismą dėl jos grąžinimo į darbą, tačiau poliklinika apie ieškinį dar nieko negirdėjo.

„Manau, kad negaliu komentuoti šios situacijos, nes ji susijusi su darbo santykiais. Turbūt ne veltui buvo įvesta tvarka, pagal kurią nebegalima darbo knygelėje, kaip anksčiau, palikti įrašo apie išėjimo ar atleidimo iš darbo priežastį. Darau išvadą, kad tai saugoma informacija. Ją atskleisdama nenorėčiau pakenkti A. Kavaliauskaitės galimybei įsidarbinti. Mano manymu, skleidimas tokios informacijos gali turėti neigiamos įtakos jos reputacijai. Tačiau jeigu ji mano, kad pažeistos jos teisės, labai teisingai daro, kad jas gina. Tai labai sveikintinas elgesys“, - teigė Karoliniškių poliklinikos vadovė Jelena Kutkauskienė.

delfi.lt

2010-04-16