VRSPS.LT

200 tūkstančių. Tiek žmonių, pasirodo, yra skolingi Privalomojo sveikatos draudimo fondui. Tarp jų – emigrantai ir bedarbiai. Kilus triukšmui valdžia suskato mažinti visuomenėje kilusią įtampą, rašo „Lietuvos rytas“.

Paaiškėjus, jog privalomojo sveikatos draudimo įmoką teks sumokėti ir neoficialiems bedarbiams, tūkstančiai darbo netekusių žmonių pastarosiomis dienomis puolė registruotis darbo biržose.

Apie valstybės skolininkus – interviu su sveikatos apsaugos ministru Raimondu Šukiu laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

- Kodėl valdžia skatina, kad oficialių bedarbių būtų daugiau?

- Nėra jokio specialaus siekio.

Įstatymu yra numatyta, kad asmuo, kuris neturi pajamų, susijusių su darbo santykiais, ir negali susimokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jis yra registruotas darbo biržoje ir fiksuota, kad jis neturi tų pajamų, už jį moka valstybė, jis yra draudžiamas ir gali gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas.

- O jei neregistruotas, tokių paslaugų negauna? Tik būtinąją pagalbą?

- Jeigu asmuo neregistruotas ir negauna jokių pajamų (šiuo atveju valstybė nežino, ar jis gauna kokių nors pajamų, kur jis jų gauna), jei kiltų būtinybė suteikti jam pagalbą, būtinąsias paslaugas jis gautų, bet dėl kitų kiltų problemų.

Nes valstybė nėra jo apdraudusi, jis nėra deklaravęs savo santykių su valstybe ir nėra pranešęs, kad neturi tų pajamų.

- Šių metų privalomojo sveikatos draudimo biudžetas – daugiau kaip 4 milijardai litų.

Daugiau nei 2 milijardus litų sumoka dirbantys asmenys, beveik du milijardus atseikėja valstybė – už tuos žmones, kuriuos ji draudžia savo lėšomis, tarp jų bedarbius, vaikus, pensininkus.

Taigi kuo daugiau bus bedarbių, tuo daugiau mokės valstybė?

- Skaičiai rodo, kad ir dabar vis mažiau moka dirbantys asmenys ir vis daugiau – valstybė. Tai atspindi dabartinę ekonominę situaciją.

Valstybė turi žinoti tikrąją padėtį ir planuoti biudžetą, jo išlaidas, taip pat įmokas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, bet remdamasi ne spėjimais, o realiais skaičiais.

Juk žmonėms geriau būti apdraustiems ir turėti garantuotą sveikatos priežiūros paslaugą iškilus reikalui, nei liktų tokia situacija, kokia buvo.

Žmonės nesiregistravo darbo biržose dėl vienokių ar kitokių priežasčių: vieni dėl nežinojimo, kitiems galbūt labiau buvo priimtina nebūti registruotiems.

Manau, tas oficialių bedarbių gretų augimas yra laikinas.

Per porą savaičių pamatysime realius skaičius. Jie neturėtų būti ypač stulbinantys.

- Kiekvienas naujai užsiregistravęs darbo biržoje žmogus mokesčių mokėtojams kainuos beveik 745 litus per metus.

Tai – papildoma našta.

- Vis tiek kas nors turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką už žmogų, kuris nėra apsidraudęs.

Jei nustatyta, kad asmuo yra registruotas darbo biržoje ir neturi pajamų, valstybė jį privalo drausti.

Tai nėra tik garantija konkrečiam žmogui, kuris apdraudžiamas. Garantuojama ir tai, kad į Privalomojo sveikatos draudimo fondą pateks pakankamai lėšų.

Juk reikia mokėti už vaistus, paslaugas, atlyginimus medikams, išlaikyti ligonines ir suteikti prieinamą, saugią, geros kokybės paslaugą žmogui, kuriam šiandien jos labiausiai reikia, nes jis susirgo.

- Jūs esate įsitikinęs, kad dabartinė tvarka yra gera – visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai arba turėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba registruotis darbo biržoje?

- Privalomasis sveikatos draudimas yra pagrįstas solidarumo ir visuotinumo principu.

Šiuo atveju yra mokama ne tik už save, bet ir už kitą visuomenės narį, kuriam, jei prireiks, ta paslauga bus suteikta. Jei reikės – kur kas brangesnė, nei jo paties ar kieno nors kito sumokėtos įmokos.

- Premjeras Andrius Kubilius kalba, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondui yra įsiskolinę iki 200 tūkstančių žmonių.

- Kiek žinau, tai nėra tas skaičius žmonių, iš kurių dabar reikalaujama susimokėti.

Tikslų skaičių turėtų paskelbti Valstybinė mokesčių inspekcija. 200 tūkstančių yra galimi skolininkai.

Darbo grupė turės pasiūlyti galimus sprendimus – tiek politinius, tiek teisinius, – kaip elgtis su tais, kurie nežinojo, kad įstatymą reikia vykdyti.

- Tarkime, su emigrantais, kurie išvažiavo iš Lietuvos ir to nedeklaravo?

- Nuo 2003 metų galioja gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, kuriame aiškiai pasakyta, kad septynios dienos prieš išvykdamas asmuo Migracijos tarnyboje privalo tai deklaruoti. Ir net nustatyta atsakomybė už šios prievolės nevykdymą.

Tie, kurie išvyko į Europos Sąjungos šalis, ten dirba ir yra drausti, neturės jokių problemų, net jeigu jiems dabar yra suformuota prievolė susimokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondui.

Jie paprasčiausiai turės įrodyti, kad užsienyje buvo drausti.

Tačiau tiems, kurie dirbo nelegaliai, kils problemų.

Nemanau, jog valstybė yra kalta, jeigu žmogus nedeklaravo savo išvykimo. Iš kur Mokesčių inspekcija galėtų žinoti, kad jis tikrai išvykęs, dirba kitur ir dar galbūt nelegaliai?

Dėl konkrečių abejotinų atvejų bus aiškinamasi, bet dėl didžiosios masės žmonių, kurie nemokėjo įmokų, matyt, reikės daryti kokius nors politinius žingsnius.

Vienas tokių sprendimų – nustatyti terminą, kuriam būtų atidėtas mokėjimas už 2009 metus. Tas terminas turėtų būti gana ilgas.

Tokie asmenys būtų įpareigoti arba registruotis darbo biržoje, arba deklaruoti savo išvykimą, arba susimokėti.

Jeigu, tarkime, per dvejus metus šie žmonės įvykdys visas prievoles ir pradės dalyvauti sistemoje, net jei valstybė už juos mokės, tuomet po tam tikro laiko bus galima spręsti dėl tų prievolių nurašymo.

Bet čia yra vienas svarbus dalykas – dėl tokios amnestijos turėtų būti atsiklausiama visuomenės ir vertinama nuomonė tų, kurie dirba, laikosi įstatymų, kurie mokėdami mokesčius finansuoja tiek šių asmenų, tiek jų artimųjų gydymą.

O tiems 200 tūkstančių, kurie mano esantys laisvi nuo įpareigojimų, matyt, būtina įrodyti, kad dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje yra naudinga – kad paskui nebūtų situacijų, kai žmogus kreipsis pagalbos ir jam bus pasakyta, jog ji nebus suteikta.

Visuomenė sakys, kad tai nežmoniška.

Nors, pagal kitų šalių praktiką, būtinoji pagalba yra tik nuskausminamųjų vaistų suleidimas, lūžio sutvarstymas, bet nesuteikiama jokių kitokių paslaugų.

Kai žmogus važiuoja į užsienį kaip turistas, jis pasirūpina draudimu, nes žino, kad jeigu kas nors atsitiks, jam niekas nemokamai nesuteiks paslaugų.

Kodėl tuomet jis mano, kad Lietuvoje nereikia rūpintis sveikata?
Alfa.lt

2010-04-08