VRSPS.LT

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir jo rekomendacijų nepaisiusių savivaldybių kare jau skaičiuojami nuostoliai. Vienuolika kaimuose veikiančių ugniagesių komandų nebekviečiamos į gaisrus, o iš toliau atvykusiems ugniagesiams šįmet ne kartą beliko tik stebėti, kaip ugnis pasiglemžia žmonių turtą.
Kaimuose veikiančių nestatutinių ugniagesių komandų šeimininkai - septynios savivaldybės - nepaisė PAGD rekomendacijų panaikinti šias komandas, todėl buvo sumažintos rajonų priešgaisrinėms tarnyboms išlaikyti skirtos lėšos, o pačios komandos paliktos užribyje - jos daugiau nebekviečiamos į gaisrus.

Važiavo iš toliau

Šią savaitę ugnis pasiglemžė Biržų rajono Anglininkų kaime stovėjusią pirtį. Joje kaimo žmonės rūkydavo mėsą. Ugnyje supleškėjo ne tik visas medinis pastatas, bet ir apie 100 kilogramų rūkomos mėsos.

Anglininkų kaimo gyventojai teigė, kad pastebėję gaisrą jie iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tačiau ugniagesių sulaukė tik po pusvalandžio, nes gesinti gaisro jie važiavo iš Biržų bei Papilio, nuo kaimo nutolusių apie 20 km, o ne iš arčiau esančio Kupreliškio.

„Sunku suvokti, kodėl reikėjo iš taip toli važiuoti gesinti gaisro, jei ugniagesių komanda yra čia pat. Juk per tą laiką ugnis galėjo persimesti ir į kitus medinius pastatus“, - LŽ stebėjosi kaimo gyventojai.

Į nelaimės vietą buvo pasiųsti Biržų bei Papilio ugniagesiai, nes vadovautasi naujuoju pajėgų telkimo planu. Pagal jį priešgaisrinės komandos Kupreliškyje jau neturėtų būti. Tačiau ji yra, tik į nelaimės vietą šių ugniagesių niekas nekviečia.

Panašiai nutiko ir Kupiškio rajono Svidenių kaime. Gesinti degančio gyvenamojo namo buvo pasiųsta ne arčiausiai esanti Antašavos ugniagesių komanda, o gaisrininkai iš kur kas toliau. Kol jie atvažiavo, namas supleškėjo beveik iki pamatų.

Komanda būtina

Kaip sako Biržų rajono merė Irutė Varzienė, tokia situacija ją varo į neviltį. „Mums nesuprantama, kodėl gaisro gesinti nebuvo siunčiama Kupreliškio komanda. Tai nesąmonė, taip neturėtų būti“, - tvirtino merė. Ją stebina ne tik sprendimas į nelaimės vietas nebekviesti Kupreliškio komandos, bet ir tai, kad jis nebuvo derintas su rajono savivaldybe.

„PAGD be mūsų nusprendė, kurios komandos turi būti panaikintos, nors jų steigimas ir naikinimas yra savivaldybės prerogatyva, ji yra steigėja“, - LŽ sakė I.Varzienė. Merės teigimu, Biržų rajono taryba jokiu būdu nesutiko, kad būtų naikinama ugniagesių komanda Kupreliškyje, nes ji ten yra būtina. Juk visas miestelis - vien mediniai pastatai, o privažiavimas iki jo - sudėtingas. I.Varzienė LŽ teigė, kad dėl Kupreliškio ugniagesių komandos likimo ne kartą diskutuota su PAGD vadovais, rašyti raštai į Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Tačiau merijos argumentų niekas neišgirdo.

Kreipsis į teismą

Panašiai LŽ tvirtino ir Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis. Anot jo, PAGD rekomendavo panaikinti Antašavos komandą, bet savivaldybės taryba su tuo nesutiko. Vis dėlto Antašavos komanda į nelaimės vietas nesiunčiama. Tokią PAGD poziciją Kupiškio meras vadina spaudimu savivaldai.

„Panaikinus Antašavos komandą, 15 km spinduliu neliko ugniagesių. Antašavoje yra ir mokykla, ir kultūros namai, ir medinė bažnyčia, daug medinių pastatų. Todėl taryba ir nutarė, kad komanda ten turi būti. Ją išlaikyti įpareigoja įstatymas, tai mes ir darome“, - tvirtino J.Jarutis. Mero nuomone, PAGD vadovai viršijo savo įgaliojimus. Esą vietos savivaldos įstatymas nepakeistas, savivaldybėms tebėra perduotos ir priešgaisrinės saugos funkcijos. Kupiškio rajono meras LŽ teigė, kad su teisininkais baigia rengti dar vieną raštą PAGD, VRM, kitoms institucijoms, taip pat Seimo nariams, Seimo pirmininkei, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui. O jei ir tai nepadės, kreipsis į teismą ir išreikalaus, kad valstybės perduotoms funkcijoms įgyvendinti būtų skiriamas finansavimas.

Būtina taupyti

PAGD direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis LŽ teigė, kad Lietuvoje yra septynios savivaldybės, nepaisiusios jų rekomendacijų. Tačiau savivaldybės esą negali tikėtis papildomų pinigų.

„Žinodami finansavimo sumažinimą, skaičiavome, kiek komandų reikėtų panaikinti, kad likusios galėtų funkcionuoti. Tad jei savivaldybės priimtų tinkamus sprendimus, visoje Lietuvoje būtų uždarytos 23 komandos. Tai 8 proc. visų veikiančių komandų. Žinant, kokiais mastais „traukiasi“ kitos institucijos, tai nėra labai didelis mažinimas“, - tvirtino V.Kurkulis.

Jis atmeta ir savivaldybių vadovų teiginius, kad teisė spręsti, kiek ir kokių komandų turi būti jų teritorijoje, palikta vietos valdžiai. „Tegul kreipiasi į teismus. Mes taip pat galime juos apskųsti dėl neefektyvaus valstybės lėšų naudojimo“, - atkirto PAGD direktoriaus pavaduotojas.

Alfa.lt
2012-01-20