Įstatai

Meniu

Konkursai

Kita informacija

Galerija

Vartotojo meniu

Apklausa

Iš kur sužinojote apie mūsų profesinę sąjungą?

	Internete (Nuoroda)
	Internete (Paieškos sistema)
	Laikraštyje
	Televizijoje
	Pasakė draugai / kolegos
	Užklydau netyčia

Mūsų draugai

Lietuvos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga

Kauno teritorinės muitinės darbuotojų regioninė profesinė sąjunga

VRSPS

Įstatai

ĮREGISTRUOTI
JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRE
2010 M. VASARIO 18 D.

LIETUVOS VIDAUS REIKALŲ SISTEMOS
RESPUBLIKINĖS PROFESINĖS SĄJUNGOS
ĮSTATAI

1. Bendrosios nuostatos

1.1.    Lietuvos Vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga (sutrumpintas pavadinimas – LVRSRPS, toliau šiuose įstatuose vadinamas – Susivienijimu) yra Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta savanoriška, savarankiška ir savaveiksmė organizacija, atstovaujanti ir ginanti Lietuvos vidaus reikalų sistemoje dirbančių ir dirbusių asmenų, kitose teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose, biudžetinėse įstaigose dirbančių asmenų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus. Susivienijimas yra socialinis partneris – darbuotojų atstovas.
1.2.    Susivienijimas veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais aktais, šiais įstatais ir turi LR Darbo kodekso, LR Profesinių sąjungų įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises ir veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę.
1.3.    Susivienijimas yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis ar valdantis turtą įstatymų nustatyta tvarka. Susivienijimas pagal savo prievoles atsako tik jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Susivienijimo tikslas – vienyti vidaus reikalų sistemoje, kitose teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose, biudžetinėse įstaigose veikiančias profesines sąjungas, jų junginius bei atskirus narius – fizinius asmenis, atstovauti ir ginti Susivienijimo narių profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus, tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą.
Susivienijimas savo veikloje nesiekia pelno. Susivienijimas siekdamas šiuose įstatuose numatytų tikslų gali užsiimti leidybine, gamybine – ūkine veikla.
Susivienijimas turi antspaudą bei gali turėti ir kitą atributiką. Susivienijimas gali turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose. Susivienijimas gali būti paramos teikėjas ir gavėjas.
1.4. Susivienijimo buveinė yra J. Jasinskio g. 9 - 207, LT – 01111, Vilniuje.
1.5. Susivienijimo veiklos laikotarpis – neribotas.

2. Susivienijimo veiklos tikslai ir veiklos rūšys

2.1 Susivienijimo veiklos sritys yra: vidaus reikalų sistemos esamų ir buvusių darbuotojų, kitų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų, biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinių darbo, ekonominių, socialinių teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas individualiuose bei kolektyviniuose darbo santykiuose, teisinių paslaugų savo nariams teikimas, savo narių bei kitų darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, spaudos leidinių leidyba bei kita panaši veikla siekiant padėti darbuotojams protingai apginti savo interesus.
2.2 Susivienijimo veiklos tikslai:
2.2.1 atstovauti ir ginti narių profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus individualiuose darbo santykiuose;
2.2.2 atstovauti darbuotojų interesus kolektyviniuose darbo santykiuose;
2.2.3 kolektyvinėse derybose siekti teisingo apmokėjimo už darbą, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, geresnių darbo sąlygų ir darbo santykių stabilumo;
2.2.4 padėti savo nariams tinkamai apginti savo pažeistas teises;
2.2.5 šviesti darbuotojus darbo teisės, profsąjunginės veiklos ir kitose srityse, padėti jiems kelti savo kvalifikaciją;
2.2.6 skatinti socialinę partnerystę su kitu socialiniu partneriu – darbdaviu;
2.2.7 prieinamomis priemonėmis prisidėti prie socialinės apsaugos ir darbo sistemos tobulinimo (teikiant pasiūlymus valstybės institucijoms, rengiant bendrus projektus ir pan.).
2.3 Licencijuojamai veiklai, numatytai Lietuvos Respublikos įstatymuose, turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos pavedimu įgaliotos institucijos išduota licencija (leidimas).
2.4 Vykdydamas savo veiklą Susivienijimas turi tokias Darbo kodekso, Profesinių sąjungų, Valstybės tarnybos ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas teises:
2.4.1 sudaryti kolektyvines sutartis, kontroliuoti jų vykdymą;
2.4.2 teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo organizavimo įmonėje;
2.4.4 teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms;
2.4.5 vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę;
2.4.6 gauti informaciją iš darbdavio apie jo socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį;
2.4.7 skųsti teismui darbdavio ir jo įgaliotų asmenų sprendimus bei veiksmus, prieštaraujančius teisės normoms, sutartims ar pažeidžiančius atstovaujamo asmens teises;
2.4.8 teikti pasiūlymus valstybinės valdžios ir valdymo organams dėl norminių aktų darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo;
2.4.9 atstovauti savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka ginti savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių įstaigose ir institucijose, įskaitant, bet neapsiribojant, visose Lietuvos Respublikos Teismo institucijose;
2.4.10 sudaryti susitarimus su valstybės ir savivaldybių įstaigomis ir institucijomis;
2.4.11 iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų gauti savo veiklai reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais, kurią valstybės organai ir organizacijos privalo pateikti įstatymų nustatytais terminais;
2.4.12 siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus, kurie pažeidžia darbo įstatymus, neužtikrina saugių darbo sąlygų, nevykdo kitokių tarpusavio susitarimų ar kolektyvinės sutarties;
2.4.13 rengti susirinkimus, taip pat įstatymų nustatyta tvarka organizuoti mitingus, demonstracijas ir kitus masinius renginius;
2.4.14 naudotis kitomis teisėmis, numatytomis Profesinių sąjungų bei kituose įstatymuose.

3.    Susivienijimo nariai, jų teisės bei pareigos

3.1    Susivienijimo nariais gali būti vidaus reikalų sistemoje, kitose teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose, biudžetinėse įstaigose veikiančios profesinės sąjungos, jų junginiai bei fiziniai asmenys, dirbantys ar dirbę aukščiau minėtose institucijose ir įstaigose, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ir pažiūrų, pripažįstantys šiuos įstatus.
3.2    Į Susivienijimą įstojama pateikus raštišką prašymą. Sprendimą dėl nario priėmimo, pašalinimo priima Taryba arba Valdyba Tarybos įgaliojimu.
3.3    Narystė Susivienijime gali būti nutraukiama:
3.3.1    pateikus raštišką prašymą ir jį patvirtinus artimiausiame Tarybos arba, Tarybos įgaliojimu, Valdybos posėdyje;
3.3.2    jei Susivienijimo narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip du mėnesius nemoka nustatyto nario mokesčio, dėl to buvo įspėtas raštu ir per 15 dienų po įspėjimo nepateikė atsakymo arba nesumokėjo įsiskolinimo, tai patvirtinus artimiausiame Tarybos arba, Tarybos įgaliojimu, Valdybos posėdyje;
3.3.3    jei Susivienijimo narys savo veikla, nesuderinama su šių įstatų numatytais Susivienijimo tikslais, sąmoningai kenkia Susivienijimo interesams ar kompromituoja jį, narys yra pašalinamas iš Susivienijimo, jei už tai balsuoja 2/3 Tarybos narių.
3.4    Narystė Susivienijime nepasibaigia nutrūkus nario darbo santykiams su darbdaviu, jei nėra kitokio Susivienijimo nario prašymo.

3.5    Susivienijimo narys turi šias neturtines teises:
3.5.1    būti atstovaujamas Susivienijimo suvažiavime;
3.5.2    per įgaliotus atstovus dalyvauti Susivienijimo susirinkimuose, kreiptis į visų lygių Susivienijimo renkamuosius organus;
3.5.3    naudotis visomis teisėmis ir garantijomis, teikiamomis Susivienijimo nariams;
3.5.4    Susivienijimo oficialioje internetinėje svetainėje susipažinti su pranešimais, skelbimais ir kita vieša informacija;
3.5.5    pateikus prašymą, per 20 darbo dienų gauti informaciją apie Susivienijimo veiklą;
3.5.6    nutraukti narystę Susivienijime;
3.5.7    būti išrinktas į Susivienijimo valdymo organus;
3.5.8    teikti siūlymus Susivienijimo suvažiavimui, Tarybai ir Pirmininkui visais Susivienijimo veiklos klausimais.
3.6    Susivienijimo narys privalo:
3.6.1    vykdyti šių įstatų reikalavimus;
3.6.2    kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio nario mokestį;
3.6.3    informuoti Susivienijimo pirmininką apie savo asmens duomenų pasikeitimą;
3.6.4    būti lojalus Susivienijimui;
3.6.5    sąžiningai ir protingai naudotis savo teisėmis.
3.7    Išstojusiems ar pašalintiems iš Susivienijimo nariams įmokėtos nario mokestis bei turto dalis negrąžinami.

4.    Susivienijimo organizacinė struktūra ir valdymas

Susivienijimo suvažiavimas

4.1    Susivienijimo suvažiavimas (toliau - Suvažiavimas) yra aukščiausias Susivienijimo organas.
4.2    Suvažiavimas šaukiamas Susivienijimo tarybos kas 3 metai. Jame pateikiama Pirmininko ataskaita apie Susivienijimo veiklą bei finansinę būklę.
Į Suvažiavimą deleguojama po du atstovus nuo kiekvieno nario – juridinio asmens ir po vieną atstovą nuo šimtojo jo nario pagal pateiktą narių sąrašą ir paskutinių metų sumokėto nario mokesčio vidurkį. Taip pat į Suvažiavimą deleguojami du atskirų narių – fizinių asmenų – atstovai bei po vieną atstovą nuo šimtojo atskiro nario – fizinio asmens.
Atskirų narių – fizinių asmenų atstovavimo organizavimo principus nustato Taryba.
4.3    Suvažiavimas yra teisėtas , jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Suvažiavimo delegatų. Jei į Suvažiavimą nesusirenka reikalingas delegatų skaičius, per 15 dienų šaukiamas pakartotinis Suvažiavimas, kuris laikomas teisėtu, nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių delegatų skaičiaus, tačiau turi teisę priimti sprendimus tik neįvykusio Suvažiavimo darbotvarkės klausimais.
4.4    Suvažiavimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai šie įstatai numato, jog nutarimui priimti reikalingas kitoks delegatų balsų skaičius. Suvažiavime rašomas protokolas pagal Civilinio kodekso nustatytas taisykles, į jį įrašomi priimti nutarimai.
4.5    Suvažiavimo priimti nutarimai yra privalomi visiems Susivienijimo nariams.
4.6    Neeilinį suvažiavimą gali šaukti Taryba, jei to reikalauja daugiau kaip 2/3 Tarybos narių.
4.7    Suvažiavimo kompetencija:
4.7.1    nustato pagrindines Susivienijimo veiklos kryptis;
4.7.2    trejų metų kadencijos laikotarpiui renka Susivienijimo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją;
4.7.3    papildo, keičia Susivienijimo įstatus, jei už šį sprendimą balsuoja dauguma dalyvaujančių delegatų;
4.7.4    nustato nario mokesčio dydį ir jo mokėjimo tvarką;
4.7.5    nutraukia Susivienijimo veiklą šiuose įstatuose numatyta tvarka;
4.7.6    išklauso renkamų Susivienijimo organų ataskaitas ir vertina jų veiklą;
4.7.7    trejų metų kadencijai renka kontrolės organo narius;
4.7.8    priima kitus nutarimus, reglamentuojančius Susivienijimo veiklą.

Susivienijimo taryba

4.8    Susivienijimo taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus, aukščiausias po Suvažiavimo Susivienijimo valdymo organas. Taryba nerenkama. Ją sudaro visų narių – juridinių asmenų – pirmininkai, Susivienijimo pirmininkas, jo pavaduotojas. Susivienijimo atskirus narius – fizinius asmenis – Taryboje atstovauja Susivienijimo pirmininkas.
4.9    Taryba šaukiama Susivienijimo pirmininko pateikiant Tarybos posėdžio darbotvarkę ne rečiau, kaip keturis kartus per metus ir priima jos kompetencijai priklausančius nutarimus.
4.10    Tarybos posėdžiai ir priimti sprendimai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių arba jų įgaliotų atstovų. Visi Tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Susivienijimo pirmininko balsas, o jam nesant – jo pavaduotojo balsas.
4.11    Tarybos kompetencija:
4.11.1    išklauso Susivienijimo valdybos narių ir pirmininko pranešimus apie nuveiktą darbą;
4.11.2    užtikrina Susivienijimo veiklos krypčių įgyvendinimą;
4.11.3    gali pakeisti Susivienijimo buveinės adresą;
4.11.4    nustato tikslinių įmokų dydį ir jų mokėjimo tvarką;
4.11.5    tvirtina Valdybos darbo reglamentą;
4.11.6    renka Susivienijimo valdybos narius bei nustato jų kompetencijos ribas ir įgaliojimus;
4.11.7    nustato Susivienijimo pirmininko, pirmininko pavaduotojo atlyginimo dydį;
4.11.8    sprendžia Susivienijimo įstojimo, išstojimo į profesinių sąjungų susivienijimus, junginius ir kitas organizacijas klausimus;
4.11.9    nagrinėja narių skundus, prašymus, priima sprendimus dėl narių priėmimo, pašalinimo iš Susivienijimo;
4.11.10    tvirtina kasmetinį Susivienijimo biudžetą ir išlaidų sąmatą;
4.11.11    gali steigti Susivienijimo komitetus ir kitus struktūrinius padalinius.
4.12    Taryba gali atstatydinti jos išrinktus Susivienijimo valdybos narius, inicijuoti Susivienijimo pirmininko bei pirmininko pavaduotojo atstatydinimą, jei už tai balsuoja 2/3 Tarybos narių. Inicijavus pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar abiejų atstatydinimą, jų pavadavimo klausimą sprendžia Valdyba. Ne vėliau, kaip per vieną mėnesį šaukiamas neeilinis Suvažiavimas.
4.13    Taryba visus nutarimus priima paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai šie įstatai numato, jog nutarimui priimti reikalingas kitoks balsų skaičius. Tarybos nario balsų skaičius priklauso nuo atstovaujamųjų skaičiaus: iki 200 atstovaujamųjų – 1 balsas, o nuo kiekvienų sekančių 200 atstovaujamųjų skaičiaus po papildomą vieną balsą, bet ne daugiau kaip 10 balsų iš viso. Tarybos posėdžiuose rašomas protokolas pagal Civilinio kodekso nustatytas taisykles, į jį įrašomi priimti nutarimai.

Susivienijimo pirmininkas

4.14    Susivienijimo pirmininkas (toliau - Pirmininkas) yra Tarybos, Valdybos bei Suvažiavimo narys.
4.15    Suvažiavimas renka Pirmininką, kuris išrenkamas, jei už jį balsuoja daugiau kaip 1/2 delegatų, dalyvaujančių Suvažiavime.
4.16    Pirmininkas atstatydinamas, jei už tai balsuoja daugiau kaip pusė visų neeilinio Suvažiavimo delegatų.
4.17    Pirmininkas atstovauja Susivienijimą derybose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais.
4.18    Pirmininkas pirmininkauja Valdybos ir Tarybos posėdžiams.
4.19    Pasibaigus pirmininko kadencijai, jis eina pareigas tol, kol bus išrinktas naujas pirmininkas.
4.20    Pirmininkas pasirašo Susivienijimo vardu.
4.21    Valdybai pritarus, priima ir atleidžia samdomus darbuotojus, pasirašo darbo sutartis.
4.22    Pirmininkas kartu su pirmininko pavaduotoju, Taryba ir Valdyba atsako už Susivienijimo lėšų ir turto racionalų panaudojimą.
4.23    Nesant Susivienijimo pirmininko, jo pareigas eina pirmininko pavaduotojas.
4.24    Pirmininkui atsistatydinus ar nebegalint eiti savo pareigų, pirmininko pareigas iki neeilinio Suvažiavimo eina jo pavaduotojas.

Susivienijimo pirmininko pavaduotojas

4.25    Susivienijimo pirmininko pavaduotojas esant būtinumui, pavaduoja Pirmininką, eina jo pareigas bei vykdo jo pavedimus. Pirmininkui atsistatydinus, eina jo pareigas iki neeilinio Suvažiavimo.
4.26    Pavaduotojas yra Susivienijimo suvažiavimo delegatas bei Tarybos ir Valdybos narys.
4.27    Kartu su Pirmininku, Taryba ir Valdyba atsako už Susivienijimo lėšų ir turto racionalų panaudojimą.

Susivienijimo valdyba

4.28    Susivienijimo valdyba (toliau – valdyba) yra vykdomasis organas. Valdybą sudaro Susivienijimo pirmininkas, jo pavaduotojas ir keturi Susivienijimo narių – juridinių asmenų atstovai, kuriuos renka Taryba. Susivienijimo atskirus narius – fizinius asmenis – Valdyboje atstovauja Susivienijimo pirmininkas.
4.29    Valdybos kompetencijos ribas bei darbo reglamentą tvirtina Taryba.
4.30    Be Tarybos nustatytos kompetencijos, Valdyba taip pat:
4.30.1    priima sprendimus savo kompetencijos ribose, organizuoja Suvažiavimo ir Tarybos nutarimų įgyvendinimą;
4.30.2    įgyvendina Susivienijimo veiklos kryptis;
4.30.3    Tarybos įgaliojimu, priima sprendimus dėl nario priėmimo, pašalinimo iš Susivienijimo;
4.30.4    steigia fondus ir tvirtina jų nuostatus;
4.30.5    kas ketvirtį atsiskaito Tarybai už atliktą darbą.
4.31    Valdybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė Valdybos narių, o jos sprendimai – kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančių posėdyje. Visi Valdybos sprendimai priimami atviru balsavimu. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra pirmininko balsas, o jam nesant – jo pavaduotojo balsas.
4.32    Visa Valdyba ar atskiras jos narys, išskyrus pirmininką, pirmininko pavaduotoją, atstatydinami taip nusprendus 2/3 Tarybos narių.
4.33    Valdyba šaukiama Pirmininko, pateikiant valdybos posėdžio darbotvarkę. Jos sušaukimo ir posėdžių skaičius bei intensyvumas priklauso nuo poreikio, todėl neribojamas. Pirmininko sprendimu į posėdžius gali būti kviečiami Susivienijimo nariai ir kiti asmenys, susiję su sprendžiamų klausimų svarstymu.

5.    Finansinės veiklos kontrolės tvarka

5.1    Revizijos komisija yra Susivienijimo kontrolės organas.
5.2    Revizijos komisija kontroliuoja turto ir lėšų naudojimą.
5.3    Revizijos komisija atskaitinga Susivienijimo suvažiavimui.
5.4    Revizijos komisijos nariui negalint eiti pareigų, jį pakeičia daugiausiai balsų surinkęs, tačiau į Revizijos komisiją nepatekęs kandidatas iš Suvažiavimo patvirtinto kandidatų sąrašo.
5.5    Revizijos komisijos nariais negali būti Susivienijimo pirmininkas, jo pavaduotojas, Tarybos, Valdybos nariai.
5.6    Revizijos komisija apie nustatytus pažeidimus informuoja Pirmininką, jo pavaduotoją, Tarybą ir Valdybą.
5.7    Revizijos komisija, įpareigota Tarybos, kontroliuoja Susivienijimo narių finansinę veiklą, susijusią su nario mokesčio mokėjimu.

6    Susivienijimo turto, lėšų šaltinių ir lėšų panaudojimo tvarka

6.1    Susivienijimo lėšų šaltiniai yra lėšos iš nario mokesčio, Lietuvos ir užsienio įvairių fondų išskirtos tikslinės lėšos, kitų asmenų suteikta parama bei kitos teisėtai įgytos lėšos.
6.2    Susivienijimo turtą sudaro narių ir rėmėjų jam perduotas turtas, kitas teisėtai įgytas turtas. Susivienijimui gali būti neatlygintinai perduotas turtas panaudos pagrindais.
6.3    Susivienijimo lėšos ir turtas naudojami organizacijos veiklai vystyti.
6.4    Susivienijimo nario mokestis mokamas kas mėnesį.
6.5    Susivienijimo pirmininkas, jo pavaduotojas, Valdyba ir Taryba atsako už Susivienijimo lėšų ir turto tinkamą panaudojimą. Pirmininkui suteikiama teisė kas mėnesį tvirtinti išlaidų sąmatą iki 1000 litų savarankiškai, apie tai informuojant artimiausiame Valdybos posėdyje, išlaidų sąmatą nuo 1000 litų iki 3000 litų – Valdybos sprendimu, daugiau kaip 3000 litų – Tarybos sprendimu.

7    Susivienijimo reorganizavimo ir likvidavimo tvarka

7.1    Susivienijimas reorganizuojamas arba likviduojamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
7.2    Susivienijimo reorganizavimas – tai Susivienijimo, kaip juridinio asmens, pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizuojant Susivienijimo visų teisių ir prievolių perėmėjas yra reorganizuojant naujai įsteigtas ir po reorganizavimo tęsiantis veiklą profesinių sąjungų susivienijimas. Susivienijimas gali būti reorganizuojamas jungiant ir skaidant profesinę sąjungą.
7.3    Susivienijimo reorganizavimo sąlygas rengia Pirmininkas. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti ir po reorganizavimo veiksiančio susivienijimo įstatų projektas. Reorganizavimą tvirtina Suvažiavimas.
7.4    Susivienijimo likvidavimo pagrindas gali būti Suvažiavimo nutarimas, jei jame dalyvauja 2/3 visų Suvažiavimo delegatų ir už šį nutarimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 Suvažiavime dalyvaujančių delegatų, arba teismo sprendimas. Institucija, nutarusi likviduoti Susivienijimą, skiria likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos Susivienijimo suvažiavimas, Taryba, Valdyba ir Pirmininkas bei jo pavaduotojas netenka įgaliojimų, o jų funkcijas atlieka likvidatorius.
7.5    Kai likviduojamas Susivienijimas sumoka visas skolas ir atsiskaito su biudžetu, likęs jos turtas paskirstomas Susivienijimą likviduoti nutarusios institucijos nustatyta tvarka, nepažeidžiant galiojančių įstatymų. Nutraukus veiklą, Susivienijimo likusio turto realizavimo tvarka nustatoma Susivienijimo suvažiavime, nutarus nutraukti šios organizacijos veiklą, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų.

8    Baigiamosios nuostatos

8.1    Įstatų pakeitimus, papildymus tvirtina Suvažiavimas, jei už tai balsuoja dauguma teisėtame Suvažiavime dalyvaujančių delegatų. Įstatų pakeitimai, papildymai įsigalioja nuo jų įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka dienos.
8.2    Visi šiuose įstatuose neaptarti Susivienijimo veiklos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

Įstatai priimti Lietuvos vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos steigiamajame suvažiavime 1999 m. sausio 30 d.

Pakeitimai ir papildymai priimti Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos narių suvažiavime 2004 m. gegužės 22 d.

Pakeitimai ir papildymai priimti Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos narių suvažiavime 2005 m. gruodžio 17 d.

Pakeitimai ir papildymai priimti Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos narių neeiliniame suvažiavime 2009 m. sausio 17 d.

Nauja įstatų redakcija patvirtinta Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos suvažiavime 2010 m. sausio 30 d.

Pirmininkė    Loreta Soščekienė

VRSPS.LT