Kompiuterių specialistas: žaibuojant tik kvailiai gali dirbti kompiuteriu

2010.08.19. Besibaigianti vasara pažėrė tiek žaibų, kad net ir garbaus amžiaus sulaukusieji tokios neprisimena. Žaibai ne tik uždega pastatus, bet ir sugadina kompiuterius, televizorius, šaldytuvus, palydovines antenas, kitus elektroninius buities prietaisus. Dar daugiau - neseniai siaučiant audrai viename Alytaus Putinų mikrorajone esančio namo rūsyje po galingos žaibo iškrovos nustojo veikti karšto vandens siurbliai - iš rikiuotės išėjo siurblių valdymo elektronika.
Įtampos padidėjimui jautrūs serveriai ir modemai

Kai kurie svarsto - ar žaibuojant galima naršyti internete, siųsti elektroninius laiškus - kitaip tariant, naudotis XX amžiaus pabaigos stebuklu - kompiuteriu? „Žaibuojant tik kvailiai gali dirbti kompiuteriu”, - sakė vienos telekomunikacijų paslaugas teikiančios įmonės darbuotojas, panoręs, kad jo vardas ir pavardė būtų neskelbiami.

Paprastai žaibas elektroninius prietaisus paveikia keliais būdais. „Žaibo išlydžio elektros srovė maždaug 1,5 kilometro spinduliu sukuria labai stiprų, absoliučiai visais dažniais kintantį magnetinį lauką, kuris indukuoja kilovoltines įtampas visuose elektros tinklo, telefono ir informacijos perdavimo laiduose bei metaliniuose daiktuose. Elektromagnetiniai impulsai į elektroninę įrangą prasiskverbia per elektros tiekimo sistemą, ryšių, duomenų perdavimo kabelius, per RTV antenas, įžeminimo sistemą. Kitas būdas - kai žaibas trenkia į elektros pastotę, elektros liniją. Tuomet labai išauga įtampa. Staigiam įtampos padidėjimui yra jautrūs serveriai, modemai, šakotuvai, telekomunikacijų, relinės apsaugos, automatikos įranga”, - aiškino specialistas.

Reikia išjungti iš elektros tinklo

Apsisaugoti nuo bėdų galima tik vienu būdu - prieš perkūniją iš elektros tinklo išjungti ne tik kompiuterį, bet, pageidautina, ir visus elektroninius buities prietaisus - televizorius, šaldytuvus, oro kondicionavimo įrangą ir t.t. Jeigu kompiuteris neišjungtas iš kompiuterinių tinklų, žaibo sukeltas stiprus magnetinis laukas gali pažeisti ir tinklo plokštę.

Telekomunikacijos paslaugas teikiančios bendrovės, norėdamos apsaugoti savo ir klientų mažo atsparumo elektroninę aparatūrą nuo žaibo sukeltų staigių įtampos šuolių imasi įvairių gudrybių: visose galimose įtampos šuolių vietose įrengia apsaugos schemas. Jose montuojami dujiniai iškrovikliai, varistoriai, diodai.

Pasitaiko atvejų, kad po labai galingo elektros išlydžio užsidega namo arba buto elektros instaliacija.

Nors oras po truputį vėsta, šalies meteorologai ir artimiausiomis dienomis prognozuoja perkūnijas su lietumis. Verta prisiminti, kad žaibais svaidosi ir žiemos dangus, tik labai retai.

Perkūnijos metu atmosferoje susidaro galingi elektros išlydžiai, kuriuos lydi šviesos blyksniai - žaibas ir garsas - griaustinis. Laiko tarpas tarp blyksnio ir garso priklauso nuo to, kokiu atstumu esame nuo elektros išlydžio. Kartais horizonte pastebime žaibą, bet negirdime griaustinio. Tokiu atveju elektros išlydis nutolęs mažiausiai 20 kilometrų. Jeigu laikas tarp žaibo ir griaustinio yra mažesnis negu dešimt sekundžių, tai mus nuo elektros išlydžio skiria vos keli kilometrai. Garso greitis atmosferoje - maždaug 330 metrų per sekundę.

Žemės rutulio atmosferoje per sekundę įvyksta apie 100 žaibo išlydžių. Dauguma žaibų sminga į žemę, tačiau nemažai pasitaiko susidarančių tarp skirtingai įelektrintų debesų, tarp atskirų to paties debesies plotų. Visi šie žaibai vadinami linijiniais.

Be linijinių žaibų, pasitaiko ir kamuolinių. Jų susidarymo priežastys dar mažai ištirtos. Tai švytintys arba kibirkščiuojantys 10-20 centimetrų ugnies kamuoliai, paprastai susidarantys po linijinio žaibo. Kamuoliniai žaibai išsilaiko 1-2 minutes, juda be garso, pro plyšius gali patekti į patalpas ir kartais sprogsta.

"Alytaus naujienos"