|
2010.08.10. Naudotų automobilių prekiautojams antroji metų pusė bus smagesnė nei pirmoji. Į Lietuvą grįžta pirkėjai iš Kazachstano, atsigauna paklausa mūsų šalyje.
Tiesa, mašinų turgūs nyksta užleisdami vietą nuolatinėms aikštelėms.
Nors ir naudotą, bet gerą automobilį parduosi visada: ir brangiai, ir greitai. Žmonės pagaliau suprato, kad geros kokybės daiktas negali kainuoti pigiai.
Tokia logika dabar vadovaujasi Gariūnų verslo centre įsikūrusios automobilių aikštelės pardavėjai.
„Štai jums ir pavyzdys: užvakar šis „Volkswagen Passat” dar buvo Prancūzijoje, vakar – pas mane, o šiandien jį parduosiu”, – net neabejojo Petru prisistatęs prekeivis.
Už savo prekę jis prašė 11 tūkstančių litų. Tai – 1999 metų „Passat” su 1,9 litro turbodyzeliniu varikliu, rida – 177 tūkstančiai kilometrų.
Ne vienerius metus automobiliais prekiaujantis vyras besidairantiems nenaujų mašinų turguose pirmiausia pataria ieškoti brangiausio pasiūlymo: „Jei, tarkim, jus dominantis modelis kainuoja vidutiniškai 10 tūkstančių litų, tokio ieškokite už 11 ar net 12 tūkstančių. Viskas turi savo kainą.
Nusipirkę pigiausią automobilį įsigyjate ilgalaikį abonementą į servisą.”
Kazachai – verslo gelbėtojai
Visose šalies automobilių prekyvietėse neabejotinai laukiamiausi – kazachai automobilių pirkėjai, nes jie perka daug ir brangiai. Nelabai mėgstami pirkėjai iš Baltarusijos, nes jie įkyriai ir varginamai derasi, bei lietuviai, kurie visada reikalauja nuvairuoti automobilį į servisą ir patikrinti.
Nuo praėjusio mėnesio Kazachstane įsigalioję lengvatiniai muitų tarifai į šią šalį įvežamiems naudotiems automobiliams teikia vilčių naudotų automobilių pardavėjams.
Tiesa, aikštelėse kazachų antplūdžio vis dar nėra. Matyt, juos stabdo tai, kad dauguma dar tiksliai nežino visų naujosios tvarkos subtilybių. Mat neseniai Kazachstano vyriausybės priimtas nutarimas turi keletą apribojimų.
Kazachstano vyriausybės nutarimu, pirmąkart asmeniniam naudojimui galima įvežti 3–10 metų lengvuosius automobilius.
Pavyzdžiui, teisę į lengvatas turės tik tie Kazachstano piliečiai, kurie į savo šalį nenaują automobilį įveš pirmą kartą ir skirtą tik savo asmeninėms reikmėms.
„Tačiau ten veikia savi prekybos ypatumai, kurie bus naudingi ir mums. Manau, kazachai greitai ras būdų, kaip apeiti galiojančią tvarką, ir visi neva asmeniniam naudojimui skirti automobiliai bus sėkmingai perparduoti”, – įsitikinę verslininkai.
Lengvatos turėtų galioti tiktai vienerius metus.
Derasi iki išprotėjimo
Naudotų automobilių prekeiviai Lietuvoje patyrė šoką šių metų pradžioje, kai pradėjo galioti Muitų sąjunga tarp Rusijos ir Kazachstano.
Kelis kartus padidėję muitai pirkėjus iš Kazachstano lyg šluota iššlavė iš Lietuvos turgų.
Bet į turgavietes tuomet užklydo baltarusių – šių metų pirmąjį pusmetį jie buvo pagrindiniai naudotų automobilių pirkėjai. Tačiau lietuviai jų nepamėgo: kaimynai perka tik pačias pigiausias mašinas, nuolat ir įkyriai derasi.
„Oi, kaip jie nervina: derasi kone iki sąmonės netekimo. Atrodo, kad jie būtų patenkinti tik tuo atveju, jei automobilį atiduočiau už dyką”, – žodžių į vatą nevyniojo Kęstas iš Vievio.
Vis dažniau jis pastebi į turgų mašinų pirkti užsukančius Lenkijos piliečius.
Skirtingai nei baltarusiai, jie renkasi brangesnes ir naujesnes mašinas.
Ant bangos – Kauno turgus
Šiuo metu populiariausias ir svarbiausias automobilių turgus Lietuvoje yra Kauno turgus. Čia autovežiais atvežama daugiausia naudotų automobilių, turgus didelis, pirkėjams patogu atvykti ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Lenkijos ar Latvijos.
Turgų valdančios bendrovės „Varanas” direktorius Valentinas Naujanis pastebėjo, kad į turgų po truputį grįžta kazachai – kasdien pirkinių čia dairosi apie 20–30 pietiečių.
Tiesa, prieš porą metų jie buvo skaičiuojami šimtais.
Anot vadovo, kazachų pasitraukimą iš Lietuvos lėmė ne tik padidėję muitai.
Dėl finansų krizės Kazachstano bankai nenoriai skolina pinigų žmonėms, norintiems įsigyti geresnį automobilį.
Į Lietuvą atvykę kazachai taip pat skundžiasi, kad pastaruoju metu labai sunku gauti Lietuvos vizą.
Anksčiau jos buvo išduodamos per savaitę, tačiau, sumažėjus Lietuvos ambasados Kazachstane darbuotojų skaičiui, vizos tenka laukti 3–4 savaites.
Kad ir kaip būtų, pirmieji autovežiai ir traukinių vagonai su naudotomis mašinomis jau išriedėjo į Kazachstaną – prekeiviai mėgina išsiaiškinti, kiek galima uždirbti jas pardavus.
Tiesa, pora dešimčių kazachų niekada nebuvo pasitraukę iš Kauno.
Jie nupirktus automobilius išardydavo ir siųsdavo namo tik dalis. Taip jie išvengdavo didelių muitų.
Tačiau šių prekeivių indėlis į verslą buvo labai menkas.
Klestėjimo laikais vienas kazachas per mėnesį į gimtinę išsiųsdavo 3–4 traukinio vagonus su automobiliais.
Trūksta geros būklės mašinų
Šurmulys Kauno automobilių turguje dabar kiek nurimęs – italai, vokiečiai, prancūzai atostogauja, mašinų nepardavinėja, todėl lietuviams sunku jų ten rasti.
Bijodami muitų didinimo baltarusiai prieš liepos pradžią prisipirko labai daug automobilių, kurių iki šiol nespėjo parduoti.
Vis dėlto jie išlieka aktyviausi pirkėjai Kauno turguje. Užsuka ir latvių bei lenkų.
„Visų modelių „Opel” automobiliai išgraibstomi akimirksniu. Jie patinka tiek baltarusiams, tiek Azijos šalių gyventojams”, – sakė „Varano” direktorius N.Naujanis.
Turguje neužsibūna ir kitų Vokietijos gamintojų automobiliai – „Volkswagen”, „Audi”, „Mercedes-Benz”.
Tačiau vis liūdnesniais veidais turgų palieka lietuviai, ieškantys geros būklės 2006–2008 metais pagamintų „Toyota”, „Mercedes-Benz”, „Volvo”, „Mazda” ar „Subaru” automobilių.
Pataikaudami užsieniečiams prekeiviai dabar veža tik jiems patinkančių modelių mašinas.
Užsidirba duonai ir sviestui
Kaimynės Baltarusijos gyventojai – pagrindiniai ir verslininko Modesto Rausko klientai, nuperkantys 70 proc. jo atvežtų automobilių.
Ar jie išties drasko akis dėl kiekvieno cento?
„Taip, bet ir vilniečiai gali išvesti iš kantrybės, – šypsodamasis sakė septynerius metus naudotais automobiliais prekiaujantis kaunietis. – Ką tik pirkėjai iš sostinės nusiderėjo beveik 700 litų. 10 metų „Citroen Picasso” (2 litrų dyzelinis variklis, rida – 180 tūkst. km) p-ardaviau jiems už 9200 litų.”
M.Rauskas taip pat pastebėjo, kad šią vasarą kiek atkuto lietuviai.
Dauguma jų savo senienas keičia į naujesnius automobilius. Todėl senesnių nei 10 metų automobilių ir M.Rauskas į Lietuvą nebeveža.
Per mėnesį iš Prancūzijos jis atveža vidutiniškai 11 automobilių, kuriuos dažniausiai parduoda Kauno turguje. Būna mėnesių, kai nepasiseka parduoti nė vieno automobilio. Tačiau būna, kad baltarusiai viską iššluoja per dieną.
Kaunietis supranta, kad tokie pelningi metai, kokie buvo 2008, 2007 ar 2006-ieji, niekada negrįš. „Tačiau duonai ir net sviestui automobilių versle užsidirbti įmanoma visada”, – teigė M.Rauskas.
Marijampolė ilgisi gerų laikų
Prieš kurį laiką automobilių verslo lydere buvo laikoma Marijampolė.
„Dabar apie lyderystę negali būti ir kalbos – krizė šiam verslui smogė pernelyg stipriai”, – teigė prekyvietę valdančios bendrovės „GNG servisas” direktorius Ramūnas Neveckas.
Dešimties hektarų moderniai rekonstruotoje Marijampolės prekybos aikštelėje besisukinėjančių pardavėjų ir pirkėjų nuomonės dėl mašinų paklausos ir pasiūlos skiriasi.
„Prekeiviai tvirtina, jog visko yra – pasirinkimas didelis, o pirkėjai dažnai aiškina, kad nėra ko pirkti”, – sakė R.Neveckas.
Pigesni – Tauragėje
Pasak R.Nevecko, automobilių kainos šalies turguose panašios.
„Tiesa, yra keli niuansai. Pavyzdžiui, pirkėjai žino, jog Tauragėje gali pigiausiai įsigyti Prancūzijoje pagamintų automobilių”, – sakė R.Neveckas.
Viena jonaviškių šeima būtent taip ir padarė – prancūzišką mašiną nusipirko Tauragėje.
Nusprendęs senąjį trečiosios laidos „Volkwagen Golf” pakeisti į naujesnį automobilį, vieno Jonavos serviso meistras Alvydas Beniulis rinktis modelį pasiūlė žmonai Jūratei.
Ji ilgai nesuko galvos, mat žinojo, kad naujam pirkiniui šeima skirs apie 12 tūkst. litų, ir nutarė, jog tai bus „Citroen C3”.
Pirmiausia ieškoti mašinos šeima nuvyko į arčiausiai Jonavos veikiantį Kauno automobilių turgų ir labai nustebo vidurvasarį išvydę nemažą mašinų pasirinkimą. Tačiau daugiausia tai buvo vokiečių gamintojų automobiliai, „Citroen” šeima suskaičiavo šešis.
Už 2002 metų „Citroen C3” prekeivis prašė kiek daugiau nei 11 tūkst. litų. Lygiai po savaitės Beniuliai išnaršė visas Tauragės automobilių aikšteles – už 2004 metų „Citroen C3” su dyzeliniu varikliu (rida – 145 tūkst. km) jie sumokėjo 11 tūkst. litų.
Lietuviai renkasi „Toyota”
Tauragėje niekada nebuvo naudotų automobilių turgaus. Tačiau šį miestą supa naudotų automobilių aikštelės, kuriose galima įsigyti ir pigų, ir prabangų automobilį.
Šiame pasienio mieste yra apie 13 aikštelių. Pernai jų buvo kelios dešimtys.
Didesnėse aikštelėse stovi apie 300 automobilių. Jeigu stambieji Tauragės verslininkai automobilių pardavinėtų mažiau, įmonę tektų uždaryti.
Šiais metais pagrindiniai klientai – baltarusiai, kazachai, kirgizai, lenkai, kurių dėka sunkmečiu verslininkai sugebėjo išlaikyti savo įmones.
Automobilių pirkėjai iš kitų Lietuvos miestų Tauragėje apsilanko rečiau. Dažniausiai jie perka įvairius „Toyota” automobilių modelius.
Šiam verslui reikia užsispyrimo
Užsiimti naudotų automobilių verslu reikia užsispyrimo. Bent kelias mašinas per mėnesį pardavęs jaunas žmogus tikrai uždirba daugiau nei gamykloje.
Todėl kartą sėkmingai pardavęs automobilį, tauragiškis vėl važiuoja į užsienį pirkti kito.
Prancūzijoje lankosi daug tauragiškių. Tenykščiai vis klausinėja, kiek milijonų žmonių gyvena Tauragėje.
Tačiau prieš keletą metų Prancūzijos naudotų automobilių rinką okupavę tauragiškiai šią vasarą buvo sunerimę dėl ateities: ar bus įvesti didesni importo mokesčiai, kurie uždės apynasrį baltarusiams pigiau įsigyti automobilį Lietuvoje?
Naudotų automobilių rinka Tauragėje susitraukė, o dar neseniai vietos verslininkai klestėjo, nes Rusijos, Ukrainos rinka buvo nepasotinama.
Stengiasi nepaleisti pirkėjo
Konkurencija tarp naudotais automobiliais prekiaujančių verslininkų šiuo metu ypač didelė – tokį pat automobilį galima įsigyti keliais šimtais eurų pigiau.
Žinodami, kad parduoti automobilį verslininkams nėra lengva, pirkėjai prašo nuolaidų.
Tauragiškiai verslininkai pripažino, kad nebepajėgūs prašyti mokėti brangiau už automobilį.
„Jeigu pirkėjas apsisprendžia įsigyti konkretų automobilį, stengiamės jį įtikinti, kad jis pirktų automobilį toje aikštelėje, kurioje jis apsilankė.
Bet tokio pat modelio automobilių Tauragėje galima rasti ne vieną dešimtį.
Pirkėjas gali apsisukti ir nuvykti į kitą aikštelę ieškoti automobilio.
Mes stengiamės neparduoti automobilio pigiai, bet kažkas iš konkurentų neišlaiko ir sumažina kainą”, – sakė įmonės „Savirida” savininkas Saulius Žemaitis.
Mašinų parduoda vis mažiau
Pernai transporto priemonių metinė apyvarta Tauragėje siekė beveik 189 milijonus litų, o šių metų pusmetį – beveik 92 milijonus litų.
Verslininkai teigė, jog praėjusiais metais įmonė dirbo nuostolingai.
„Mūsų įmonė dirbo nuostolingai, nes reikėjo išlaikyti kontaktus su Prancūzijos įmonėmis, iš kurių perkame automobilius.
Prancūzai nenori daryti nuolaidų, o mes kai kuriuos automobilius Lietuvoje parduodame netgi pigiau nei už savikainą.
Iš prancūzų automobilius perka ir lenkai, čekai, Afrikos šalių bei kitų valstybių verslininkai.
Jie gali brangiau sumokėti už prekę nei lietuviai.
Vokietijoje – dar didesnė konkurencija.
Šioje šalyje nupirkti tokį automobilį, kurį galėtum parduoti Lietuvoje, sunkiau negu Prancūzijoje.
Čia automobiliais prekiauja tarpininkai, kurių siūlomos kainos mums yra per didelės”, – kalbėjo įmonės GBY savininkas G.Baciuška.
Pernai jo įmonė pardavė 650 automobilių. Beveik keturiais šimtais mažiau nei užpernai. 60 automobilių nupirko lietuviai.
Įmonės apyvarta pernai siekė beveik 16 milijonų litų.
Rugpjūčio mėnesį įmonėje – sąstingis. Aikštelėje šiuo metu yra apie 70 automobilių.
Pelną verslininkai skaičiuoja, kai parduoda visus automobilius, nes vieną automobilį jie gali parduoti nuostolingai, o kitą labai brangiai.
„Jeigu būtų lengva parduoti automobilį, visi užsiimantieji šiuo verslu būtų milijonieriai”, – šypsojosi verslininkas.
Naudotų įregistruota daugiau nei pernai
Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje įregistruoti 88 335 automobiliai, iš jų 82 185 – naudotos transporto priemonės (naujų – 6150).
Pernai per tą patį laiką naudotų transporto priemonių įregistruota 10,9 proc. mažiau.
Iš visų iki liepos 1 dienos įregistruotų 70 757 mašinų daugiausia įvežtų iš Vokietijos (26 380), Italijos (11 290) ir Prancūzijos (10 687).
Kaip ir pernai bei užpernai, tarp populiariausių nenaujų automobilių išliko „Volkswagen Passat” ir „Volkswagen Golf”. Toliau – „Opel Astra”, „Opel Zafira” ir „Opel Vectra”.
Tauragiškis automobilių versle sukasi 17 metų
Pirmąjį automobilį „Lada” G.Baciuška (nuotr.) 1993 metais parvairavo iš Prancūzijos. Uždirbo 200 dolerių.
Per metus vyras nuvažiuodavo apie 100 tūkstančių kilometrų. Tai kainavo daug sveikatos.
Prieš keletą metų jam nebereikėjo vykti į užsienį, automobilių įsigydavo su partneriais bendraudamas telefonu, internetu.
Dabar prancūzai turi daug užsakovų, todėl vėl tenka važinėti į Prancūziją.
1995 metais G.Baciuška įkūrė individualią įmonę, kurioje dirba 7 žmonės. Neseniai jis įregistravo uždarąją akcinę bendrovę GBY.
„Auksiniai naudotų automobilių pardavimo laikai praėjo. Sėkmingiausi buvo 2005–2008 metai”, – neabejojo verslininkas, tuo metu uždirbtas lėšas panaudojęs kitame versle.
Dabar investuoti į automobilių verslą, anot tauragiškio, neprotinga. Pagrindinė priežastis – Lietuvos rinkoje mes parduodame mažai automobilių, o kitų valstybių įstatymų negalime nepaisyti, be to, yra per didelis PVM, nemenkos sąnaudos. Ypač dėl išlikimo rizikuoja tos įmonės, kurios dirba vien paėmusios banko kreditą.
Už nuomojamą žemę per metus G.Baciuškos įmonė moka 6 tūkstančius litų. Kai prieš kelerius metus verslininkas pateikė prašymą įsigyti nuomojamą 2,4 hektaro sklypą, sužinojo, kad jis kainuoja beveik pusę milijono litų. Paprašius pervertinti žemę, kaina sumažėjo per pusę, bet ir tokia ji Tauragėje yra nereali.
Jeigu nebebus galimybės dirbti Tauragėje, G.Baciuška perkels verslą į užsienį, kur daug lengviau išlaikyti įmonę. „Pardavinėsime naudotus automobilius vietos rinkoje. Pirmuosius žingsnius mūsų įmonė jau žengė. Įsigijome 14 autovežių, kuriuos galime išnuomoti užsienyje, Prancūzijoje čekams parduodame automobilius”, – planus atskleidė verslininkas.
Parengė LR korespondentai Erika BARONAITĖ, Inga BRAZAITYTĖ, Mindaugas GRINIUS, Loreta JUODZEVIČIENĖ, Arūnas KARALIŪNAS
Mašinų pardavėjai – pareigūnų akiratyje
Virgilijus Kulikauskas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Tauragės apskrities skyriaus viršininkas
„Kasmet pradedame po keletą ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo naudotų automobilių prekybos versle.
Didžiausia problema – tikrosios kainos, kurią įmonė gauna iš pirkėjo, slėpimas. Dažniausiai pasitaiko tokie atvejai: įmonė iš kliento gavo 1000 eurų, tačiau dokumentuose fiksuojama, kad buvo sumokėta 1000 litų. Tokia įmonė nefiksuoja visų gautų pajamų, todėl dalis lėšų nepatenka į biudžetą.
Surinkti įrodymų, kad įmonė sukčiauja, nėra paprasta, o sukčiavimo atvejų būna visokių. Kai kuriais atvejais verslininkai net aplenkia Lietuvos mokesčių sistemą.
Tokias įmones, kurios linkusios nusižengti ir neatsisako sukčiavimo metodų, nuolat kontroliuojame.
Pernai naudotų automobilių prekeiviams buvo sunkūs metai. Daugelis įmonių, kad turėtų apyvartinių lėšų, automobilius pardavė netgi mažesne kaina nei ta, už kurią jų buvo įsigiję.
Suprantu, kad verslininkams tenka nuolat laviruoti tarp rinkos galimybių ir įstatymų. Juk baltarusiai šiandien perka automobilius, o rytoj gali ir nebeatvažiuoti.
Žmogiškumo prasme suprantame, kad sunkmečiu sunkiau išlaikyti įmones, bet privalome jas kontroliuoti. Tačiau mokesčius privalo mokėti visi. Jeigu jų nemokėsime, statysimės tik gražius namus, o aplinkui riogsos nušiurusios mokyklos ir vaikų darželiai. Ar būsime tuomet laimingi?”
l.rytas.lt |