Užsienietis Lietuvoje: vienaragių žemė

2010.08.01. „Kai lankaisi kitose šalyse, reikėtų pasakoti žmonėms nebūtus dalykus apie Lietuvą, nes jie tokie kvaili, kad nieko apie šį kraštą nenutuokia. Tai paprastas būdas nubausti juos už jų kvailumą“, – man pareiškė mano draugas, kuris taip pat yra čia gyvenantis užsienietis.

„Papasakok jiems, kad čia nėra automobilių, moteris galima mušti, kiek nori, o kai nusibosta, pasikeisti jas į naujas“, – porino jis, iliustruodamas keletą „šmaikštesnių“ gandų, kurie apie Lietuvą girdimi užsienio kraštuose.

Mes aptarėme, kad daugybė žmonių visai netoli esančiose šalyse – Švedijoje ar Vokietijoje – taip pat nenutuokia ničnieko apie Lietuvą – kokia jos sostinė, kokia kalba čia kalbama, jau net nekalbu apie bent menkiausias žinias apie šio krašto kultūrą.

Tiesą sakant, šios šalies nežinomumas pasaulyje yra pasibaisėtinas. Prieš keletą metų lankydamasis Belgijoje, vakarieniavau su dviem gydytojais ir jų maža dukra. Mergaitė vis dar mokėsi kalbėti, bet jie dėjo į ją daug vilčių: tikėjosi, kad ateityje ji taip pat taps gydytoja ir pratęs itin išsilavinusios šeimos tradiciją.

Jie manęs pasiteiravo, ką veikiu Europoje, kur gyvenu, koks mano darbas. Įsijautęs pasakojau jiems apie Lietuvą, bet po keleto sakinių jie mane pertraukė: „Atleisk, kokioje ten šalyje“, sakei, gyveni?“

„Lithuania? Litauen? Lituanie? Lietuva? Litva?“ – išbandžiau šalies pavadinimus visomis kalbomis, kuriomis žinojau. Jie net nesumirksėjo.

Ši porelė buvo apkeliavusi visus žemynus, išskyrus Antarktidą, bet nežinojo, kur yra Lietuva, tuomet jau keletą metų Europos Sąjungos šalis. Tiesiog neturėjo žalio supratimo.

Kitas mano pažįstamas, kuris atvyko į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, taip pat turėjo didžiulių problemų susitaikydamas su mintimi, kur jam reiks keliauti. Iš pradžių jis bijojo čia atvažiuoti, nes čia laukiniai rytai, kur kiekvienas rizikuoja būti apiplėštas arba papjautas. Arba abu iš karto!

Jis įsivaizdavo, kad važiuoja į kraštą, kuriame nėra ne tik elektros, bet ir įstatymų (na, tarkime, dėl šios dalies jis buvo daugiau ar mažiau teisus). Pavojingiausi narkotikai čia pardavinėjami viduryje gatvės, moterys pasivaikščioti eina tik apsiginklavusios kalašnikovais. Vis dėlto juk tai buvusi Sovietų Sąjungos šalis!

Teko kalbėtis ir su žmonėmis, kurie manė, kad Lietuva yra Viduržemio jūroje, kažkur netoli Maltos.

Tad tikriausiai reikėtų tai išnaudoti kaip puikią progą. Emigruojantys ir keliaujantys lietuviai galėtų suvaidinti didelį vaidmenį šios šalies ateičiai. Pasaulis nežino net šios šalies vardo! Vieną dieną jie sužinos, bet iki tol tai – kaip baltas popieriaus lapas. Rašyk jame, ką tik nori!

Viskas priklauso nuo vykstančių į užsienį. Galbūt jums patiktų kelionės metu pasilinksminti ir pažaisti kvailus žaidimus su neišsilavinusiais žmonėmis. Pavyzdžiui, papasakoti pasauliui apie kalnus gintaro, kuriuos kiekvienas save gerbiantis lietuvis laiko garaže, apie Seimą, kurį piliečiai gina krauju ir kumščiais, o paskui tuo pačiu krauju ir kumščiais jį puola, apie puikius Lietuvos paplūdimius Juodosios jūros pakrantėje....

Pala, o čia vis dar žaidimas ar jau tiesa?

(James Lemmon yra australas Alfa.lt žurnalistas, rubrikoje „Alfa English“ aprašantis savo užsienietišką gyvenimo Lietuvoje patirtį.).

alfa.lt