„Biuletenių“ skaičius mažėja, išlaidos gydymui didėja

2009-11-12. Įsigaliojus naujajai ligos pašalpų mokėjimo tvarkai, pagal kurią 2 pirmąsias ligos dienas kompensuoja darbdavys, o nuo trečiosios „Sodra“ moka vos 40 proc. žmogaus atlyginimo, išduotų nedarbingumo pažymėjimų, lyginant su pernai metais, sumažėjo 41,2 proc. Tačiau medikai pastebi, kad padaugėjo sunkių ligonių bei padidėjo valstybės išlaidos užleistų atvejų gydymui. Žmonės vengia likti namuose net tuomet, kai darbas akivaizdžiai trukdo jiems išgyti, o gydytojai, neprisiimdami atsakomybės, tokį sprendimą tvirtina paciento parašu.

Pacientų srautai mažėja

Žmonės pastebi, kad bent jau didžiuosiuose miestuose patekti pas šeimos gydytoją tapo lengviau. Buvusios apgulties nebėra. Galima būtų pasidžiaugti, jei ne pastebėjimas, kokie veiksniai turėjo įtakos šiam poliklinikų tuštėjimo metui.

Nuo gegužės 1-osios pasikeitė ligos pašalpos mokėjimo tvarka. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą moka darbdavys. Ši pašalpa negali būti mažesnė kaip 80 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros“ biudžeto lėšų. Iki septintos dienos jos dydis siekia 40 proc. kompensuojamojo užmokesčio, o nuo aštuntosios – 80 proc. Anot medikų tai ir paveikė pacientų srautus.

„Eilės pastaruoju metu sumažėjusios. Gal prie to prisidėjo ir elektroninė registracija. Žmonės tapo drausmingesni, dažniau ateina laiku, o ne prieš valandą ar po valandos“, - teigė Vilniaus šeškinės poliklinikos I Šeimos medicinos gydytojų skyriaus vedėjas Gediminas Šimkūnas.

Tačiau medikas pripažino, kad eiles galėjo pakoreguoti ir tai, kad tie žmonės, kurie neketina imti nedarbingumo pažymėjimo, gydosi patys. Rečiau pasirodo netgi lėtinių ligonių – pavyzdžiui, paūmėjus bronchitui ar radikulitui.

Beje, sugriežtėjusios ir nedarbingumo pažymėjimo išrašymo taisyklės. „Šiuo metu „biuletenių“ išduodame mažiau, kadangi „Sodros“ daktarai labai tikrina. Turime itin atidžiai pasverti, ar žmogus atitinka kriterijus, pagal kuriuos jam galima išrašyti nedarbingumo lapelį. Pagrindinis kriterijus – sumažėjęs nedarbingumo lygis, dėl kurio pacientas nebegali atlikti savo pareigų. Pasitaiko atvejų, kai žmonės nepatenkinti mūsų verdiktu, kad jie gali dirbti, ir skundžiasi.

Tačiau būna ir atvirkščiai. Mes matome, kad darbinė veikla kenkia žmogaus sveikatai ar bent jau neleidžia jam greičiau išgydyti, o jis kategoriškai atsisako „biuletenio“. Žmogus bijo neiti į darbą, nes esą jo vietos jau laukia tuzinas žmonių gatvėje Tokiu atveju prašome jo parašo. Tokiu atveju atsakomybė už sveikatą tenka pačiam žmogui“, - pasakojo pašnekovas.

Lėšų sutaupyta nedaug

„Sodros“ duomenimis, per III praėjusių metų ketvirtį buvo užfiksuoti 148 tūkst. atvejų, kai žmonėms buvo išduoti nedarbingumo lapeliai. Per tą patį šių metų ketvirtį tokių atvejų 87 tūkst. Išduotų nedarbingumo lapelių skaičius sumažėjo 61 tūkst. arba 41,2 proc. Jei pernai per III ketvirtį ligos pašalpoms buvo išleista 148,8 tūkst. litų, šiemet – 103,3 tūkst. litų. Taigi „Sodra“ sutaupė 45,5 tūkst. litų.

Palyginimui „Sodros“ Vilniaus skyriuje nedarbingumo lapelių per minėtus laikotarpius sumažėjo nuo 60,7 tūkst. iki 36, 9 tūkst., t. y. 39,3 proc. Kauno skyriuje nedarbingumo pažymėjimų pernai per 9 mėnesius išduota 101 243. Pernai spalį išduoti 13 138 nedarbingumo pažymėjimai. Šiemet per 9 devynis mėnesius – 91 187, šių metų spalį – 7 065.

„Nedarbingumo lapelių ėmė mažėti trečiame ketvirtyje. Pirmieji du ketvirčiai nuo praėjusių metų skiriasi nežymiai. Pirmame šių metų ketvirtyje nedarbingumo pažymėjimų buvo apmokėta netgi šiek tiek daugiau. Tuo tarpu vidutinė nedarbingumo pažymėjimo trukmė nesikeičia – apie 10 dienų“, - DELFI sakė Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja pašalpos ir nedarbingumo kontrolei Jūratė Bakanienė

Viena ranka davė, kita – atėmė

Anot Lietuvos gydytojų sąjungos vadovo Liutauro Labanausko, nedarbingumo pažymų mažėjimo tendencija – puikus pavyzdys, kaip mechaniškai reglamentuojama pirmojo lygio pagalba. „Tas pats buvo su gydytojų iškvietimais į namus. Kai spaudoje pasirodė informacija, kad jie bus mokami, nors iš tiesų taip nebuvo, bereikalingų kvietimų labai sumažėjo. Taigi įvyko visai teigiami poslinkiai.

Kai buvo pakeista ligos pašalpų mokėjimo tvarka, taip pat sumažėjo eilės poliklinikose, nes žmonės į gydytoją kreipiasi rečiau. Daugelis nusprendžia, kad neapsimoka vargti ir gydosi namuose. Kiek tokių žmonių, mes tikrai nežinome, tačiau akivaizdu, kad žmonės patys pradėjo reglamentuoti savo gyvenimą. Viena vertus, tai gerai. Tačiau tai, kas turi būti daroma civilizuotai, daroma natūralios atrankos principu, per savotišką prievartą, kuriai gydytojai negali pritarti“, – teigė L. Labanauskas.

Lietuvos gydytojų sąjunga anksčiau siūlė eiles mažinti reglamentuojant žmogaus apsilankymų pas gydytoją skaičių. Jei už viršytą limitą ar nebūtiną vizitą reikėtų mokėti, žmonės be reikalo gydytojo kabineto durų nevarstytų.

„Pirmuoju atveju pacientai būtų apsaugoti nuo pavojų, kad savo sveikatai pridarys žalos, kadangi jie gautų jiems reikalingas rekomendacijas, - įsitikinęs medikas. – Šiuo atveju, nors „Sodra“ turi skaičius, kad sumažėjo „biuletenių“, ji neturi kitų skaičių – sunkių ligonių padaugėjo ir išlaidos jų gydymui auga. Jų nedidėja geometrine progresija, tačiau tokia tendencija yra. Žmonės vis dažniau ateina su užleistais atvejais. Taigi „Sodra“ sutaupė, bet ar sutaupė valstybė?“